daturėti reikšmė

Kas yra daturėti? ×daturė́ti, dàturi, -ė́jo (hibr.) KŽ; L 1. intr., tr. Rtr, Gr, Sml, Žž, Krd, Ds, Slk, Grv, Eiš, Žrm, Pls išlaikyti, ištverti: Nedàturiu, kap gelia kojas Pv. Daturė̃s mat šitokį sopulį gyvas žmogus! Skrb. Vaikeliai, negaliu daturė́t Vrn. Šalta, nedaturė́siu kojom Klt. Nedàturiu pečiais, kap šalta Vrnv. Toks karštis – nebedaturė́siu Slm. Smarvė [trąšų], neseka daturė́t, lenda gerklėn Dg. Ana mergytė kantra, kaip jos nervos daturė́jo Žl. Kad draugėj būtum (kartu gyventum), tai nedaturė́tum Dglš. Nedaturėsi pinigais [duokles mokėdamas] Strn. Nedaturė́jau mašinoj karščiu Klt. Ana skausmais nedaturi ir rėkia labai Aln. Tokia sausatė, ir ratai nebedàturi, šinos nulaksto Pbs. Koks plėšimas, koks lupimas, negal daturė́ti (d.) Čb. | refl. Rtr: Regi, ką nedasturė̃s, tai per duris – ir pabėgo Dv. 2. intr. susitvardyti, susivaldyti: Be vyrų negalėjo jos daturė́t Drsk. Nedaturėjau juokais ir prunkštelėjau Kpč. Teip užejo miegas, kad vedvi nedàturav Als. ^ Nedàturi kap šuva nestaugęs Krok. 3. tr. išlaikyti, ištesėti: Daturiu žodį Sut. 4. tr. BM46(An) išlaikyti svorį. \ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti