įturėti reikšmė

Kas yra įturėti? įturė́ti, į̃turi (intùri Vlk), -ė́jo tr. Dv 1. nulaikyti, sulaikyti, suvaldyti: Arklys riebus, negalėjo invažiuot, inturė́t negalėjo Lz. Kap inkanda [gylys], neinturė́si [arklio] – bėga Pls. Pradeda gyliuot, tada neinturė́si Žrm. Reikia anžobt arklį, bo tai neanturė́si, svies tavę ir palėks Nmč. Išvažiuoja, net strokas: arklio tokis vyras negali inturė́t Mrp. Žalioj girelėj, lygioj lankelėj, tai šokinėjo šyvas žirgelis, neinturė́jo jaunas bernelis (d.) Kls. | refl.: Kad itas durnius insiturė́t, tai būt spakaina kieme Arm. ║ neleisti ką daryti: Jau tu vėl lėksi kur, tavę negalì inturė́t Vrn. 2. įganyti, įšerti: Kad tik neinganyk, neinturė́k gerai… (įganyta karvė mažai pieno duoda) Arm. 3. išlaikyti, išmitinti: Kap kas turėjo arklius ir šitoki [mažažemiai], ale anys in savo žemės negalėjo inturė́t Aps. 4. refl. išsilaikyti, neišnykti: Kartais sniegas lig Pravadų įsitùri Rgv. 5. iškentėti, ištverti: Dvejus metus tai inturė́jau Arm. \ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti