atiturėti reikšmė

Kas yra atiturėti? atiturė́ti, atìturi, -ė́jo 1. tr. atlaikyti: [Kunigas] atàturi mišią i išeina Dglš. | Ir zekvijas ataturė́jau, ir paminklą pastačiau Rk. 2. refl. Sut, DŽ, FrnW, Ktk, Lnk atsilaikyti, pasipriešinti: Vokiečiam atsiturė́davo, ir gan Brž. Daug krito lietuvių, gyniodamys ją kantriai kantresniai, bet ir teip neatsiturėjo S.Dauk. Menka bobutelės eisena: neatsitura su vėju Šts. Prieš vėją žmogus atsituri TS1900,2-3. Ir nebebuvo visoje gamtoje galybės, kuri jiemdviem atsiturėtų Vaižg. Prieš mane (mirtį) niekas negali atsiturė́t BM185(Pš). Ji negalėjo atsiturė́t prieš piktąją brolienę Svn. Reik rašyti jiems, idant atsiturėtų nuog išsibjaurinimo balvonų BtApD15,20. \ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti