paturėti reikšmė

Kas yra paturėti? paturė́ti, pàturi, -ė́jo 1. tr., intr. Q241, SD1110, SD266, Sut, N, M, Rtr, NdŽ, DŽ1, Žl, Šr, Ob, Vlk, Dbč, LKKII227(Lz), Als palaikyti nusitvėrus, įsitvėrus ką nors rankoje: Siūlai reikia vyt, reiks paturė́t [sruogą] Klt. Paturė́k abiem rankom [sūrmaišį] Aln. Paturė́k vadeles, kol įkelsiu maišą į ratus Svn. Paturė́k man pundelį, pakol į vežimą įsirangysiu Grl. Patùry lazdą! LKKI183(Plš). Paturýte, vyrai! Ign. Dangčiui aš lotas nutašydavau ir užnešdavau dengėjui, paturė́davau, kol pririša Kp. Šąla kojos [piemenims], pàturim rankon, atsišildinėjam Drsk. Visa meta, ką paturė̃s, ir meta [vaikas] žemėn Mrc. Patùry duris, kol aš ineisiu Tvr. Paturėk virvę už galo, pakol aš šitą galą surišiu Žž. Dabar aš tai maišiuko paturė́t rankoj negaliu Lb. Teip prašo šautuvo paturė́t, net dreba [vaikas] Lel. Jei kas bijosi nebaštiko, reikia duot jam paturėt už nebaštiko kojos didžiulio piršto LMD(Kb). | prk.: Negaliu dirbt, jau jėgos nepàturiu Mrc. paturė́tinai adv. NdŽ. | refl. tr. NdŽ: Tėvelis pusę [žiupsnio tabokos] pasituri nuleistoje ant kelio rankoje Vaižg. 2. tr. DŽ, Mrk, Arm, Btrm, Dv, Mlk suėmus tvirtai palaikyti, kad nepabėgtų, neištrūktų, nesujudėtų: Prisivedžiau kumelį in tvorą, paturė́jo tėvas, i užlipiau Klt. Mergele mano, jaunoji mano, te, paturėk žirgelį, aš pasieksiu žiedelį KrvD40. Mergele mano, jaunoji mano, te, patury žirgelį, paieškosiu žiedelio (d.) Tvr. Še, paturėka bėrą žirgelį – aš plauksiu vainikėlio LTR(Brž). Tu paturėk, aš jam (katinui) tinginį išvarysiu LTR(Ds). Vaikai tėvą paturėjo, močia jam gerai inlėjo vis už arielkelę LTR(Slk). Anas až dvie[jų] kojūčių paturė́[jo], i išguldė paršelį Klt. 3. tr. DŽ1 prižiūrint kurį laiką palaikyti, paauginti: Peržiem ir per vasarą paturė́jom karvutę ir pardavėm Btrm. In kovo mėnasį paturė́[ja]u karvę Drsk. Tris metus paturė́jom ir pardavėm karvę Lb. Jau zara metro ilgio paršelis, gražiai ryja, paturė́siu da Klt. | Jei lašiniam kiaules pàturi, tai miltais penėdavo Ad. Tai da paturė̃s bernioką kaime [bobutė]? Lel. Imkit vaikus pas save paturė́t Drsk. | refl.: Pasiturė́jo prieg motinai Upn. 4. tr. palaikyti sau ar kokiam tikslui, pasilikti: Mama, tuos pinigus dabar paturė́k, kad aš nepragerčia Mžš. Anas tau paturė̃s kap lapė žąsį (iron.) Švnč. | prk.: Vyriškas juo patura savė[je] sekretą (paslaptį) Plng. | refl. tr.: Neseka pasiturė́t, tuoj nuskina [uogas] Mrp. Seniau ir mes pasiturė́jom aliejaus Vlkv. Kai sėmenis parduoda, tai duoda mum ben kiek pasiturė́t auksinių pinigų Alz. 5. tr. NdŽ palaikyti kur nors kurį laiką: Paturėsiu laškoj aš jį (vaiką), pastaisis Klt. Atamenu, do pats nubielijau šitą šešką, do paturė́jau an ugnies, pakepinau Dgč. Apsmukinau ruginių miltų, paturė́jau apdengtus pusdienį, kad apsaltų, tada buvo gardi raugienė Tvr. Pàturi pardien [prislėgtą] – in vakaro sūris Krd. O tą [pasigadinusį] pieną paturėti pusę adynos ir duok karvei pačiai sugerti LMD. Reikia šitas [v]anduo triskart atsigert ir burnoj paturė́t Vdš. | Ar čia naujas namas ar senas? – Seną pirkom, jau paturė́tą Str. ^ Geriau vandenio insigėrus burnoj paturėt, negu apie juos kalbėt Vrn. | refl. tr.: Aš ant kelių pasturė́siu Sl. ║ Dv, Dsn palaikyti uždarius, pririšus ir pan.: Kamgi reikėjo šaudyt, reikėjo paturė́t, pagąsdyt i paleist Upt. Paturė́jo lik vakarui, paleidė, pagailėjo Ker. Čia jau paėmė Nemenčinėn, vieną nedėlią paturė́jo [ligoninėj] ir atvežė atgalion Grv. An oro paturė́k gyvulį – uodai, musės puola Klt. | Paturė́[jo] prie darbui Dglš. 6. tr., intr. NdŽ, KŽ, Trgn, JnšM, TS1900,1 prk. būti kieno pusėje, paremti, palaikyti, užtarti: Turim vienas kitą paturėt ir išsižadų nedaryt Mrp. Dabar, matai, valdžia pàturi, pinigų duoda Klt. Jis man geras buvo, vis, būdavo, pàturi už mane Alv. Tai jie da mane patùri Krm. Turiu sūnų inspektorių, tai anas mane pàturi Dglš. Žydas žydą pàturia Pc. Stasiukas jau dvi klesas baigė: pažįstamas derektorius, vis mat patùria Vb. Kilus riaušėms, žinoma, [A. Tatarė] paturėjo sukilėlių pusę LTII229. Labai sunku paturėti teoriją apie jų (pasakų) pradžią Indijoje LTII478(Bs). | prk.: Besveikačiai esam: tik vien vaistai pàturi Ad. | refl.: [Žmonės] nieko notboja, idant tiektai … vyresnybės ir pavogos to pasaulio paturėtis DP485. ║ tr. Upt duoti pajamų, kiek paremti: Mane vištelės gerai paturė́jo Str. Dabar malkos žmones kiek ir paturi Ėr. 7. refl. SD17, 140,433, SPII178, Sut, N, K, Rtr, BŽ122, NdŽ, KŽ, TP1881,44, Vlkv, Gg, Kvr, Tl, Trk būti prasigyvenusiam, gyventi turtingai, gerai verstis: Gerai stov, pasitur R338, MŽ452. Svietas verčiasi su linais ir gerai pasituri M.Katk. Tos mokyklos gyvavimu ir laikymu turi būtinai rūpintis kita miesto gyventojų dalis, kuri nors tiek daugiau pasituri medžiagiškai Pt. Tenai žmonės kur kas stipriau pasituri rš. Iš senovės ūkininkas jau būs pasitùrįs Als. Tėvalis muno buvo pasitùrįs, ans liuob nusisamdys Jdr. Pasiturintỹs žmogus Vlkv. Sodoj gan seniai gyveno pasiturįs ūkininkas vardu Petras M.Valanč. Tat pasiturinčių ir gerų tėvų duktė J.Bil. Jūs par savo bitis pasiturinčiais žmonimis pastosiat S.Dauk. Daugybė pasiturinčiųjų ėmė siuntinėti savo vaikus į mokslus A1884,71. pasitùrimai adv.: Jis gyvena pasitùrimai BŽ117. pasitùrinčiai adv. Grž, Trk, pasiturinčiaĩ Ig: Teip priš kulkozą gyvenov vedu didliai pasitùrinčiai Vvr. 8. tr. Ls, Klt palaikyti ką kuo: Ans greit nepàtura ant pikto, kad iš ano pasijuoki ką Dr. Jis mane už poną paturė́jo Jnš. Visus tris paturė́jo per vaikus Dg. Motinyte mano mieloji, kamgi šį rytelį už viešnelę manę paturėjai (rd.) Krs. Reik pasiskubintie, kad nesulaukę manęs už melagį nepaturėtų Sz. Broliai laumę raganą paturėjo ažu seserį ir vaišino kuo geriausiai BsPII229(Jž). To dar nepaturėdamas už melagystę, liepė prypuolius tolesniai apsakinėti IM1863,23. Aš jąją paturė́jau už gerą J. Ak, žinojau žinojau, bet niekam nesakiau, vis už gerą paturėjau, širdelėj dūmojau KlpD109. 9. tr. KII3,349, Rtr, L, DŽ, NdŽ, Tlž, Skr, Grl, Lp, Azr, Prng, Grž atvesti jauniklių, apsivaikuoti: Kumelė turėjo, paturė́jo K. Ėrukus paturė́jo avikė Grd. Kai paturėjo [avis], tai ir nukirpau Nj. Karvė gera, tik, kol paturi, kožnąkart prisirūpinu Sml. Ar jūsų palšmargė jau paturė́jo? Skdv. Kiaulė paturė́jo dvyleka Mžš. Ta juodoji [katytė] i paturė́jo mėleną Slnt. Katė paturė́jo rainus tokius kačiukus Trg. Rado ant dirvono kiškiuką, ką tik paturė́tą Sml. | refl. Klvr, Rmš: Kožna karvė pasìturi po vieną arba po du veršiu StngŽ75. Neseniai pasiturė́jo kačiukus, parsinešė Bsg. ║ pagimdyti: O tų vaikų kap paturė́[jo], tai paturė́[jo]! Rud. Ir vaiką paturė́jau, ir ejau, ir sveika buvau Dg. Turėjo vaiką, paturė́jo ir išejo Pj. Merga nuo pono vaiką paturė́jo Vad. Ūkininko merga paturė́jo mažą Prk. | refl.: Mūsų kaimynė pasiturėjo – pagimdė Prk. Pas gimines ji ir pasiturėjo I.Simon. 10. tr. pasiskirti sau, pasisavinti: Ans paturė́jo mano pelną, t. y. apnausojo J. Ką tenai išarė, tą vis sau paturėjo S.Dauk. Viską paturė́jo, viską pasiėmė Žeml. Velnias atidavė žmogui apačias arba gumbus, o sau laiškus, tai yra lapus, paturėjo LTR. Piningai eremitiniai susideda iš 10% paturimųjų nuo darbininkų algos A1884,384. Vyskupas už visus savo vargus, tame reikale pakeltus, 500 auksinų sau paturėjo M.Valanč. Kaip paturė́jo [kolūkis] klaimą, tai ir nėr Nmč. | refl. tr.: Už varžytynes vis penkiolika litų miškinykai pasituri, nebeatiduoda Pšl. 11. refl. susilaikyti nuo ko, neskubėti: Močia, pasturė́k, čia visas bernagalis (neįveiksi jo) Sug. Kai ką parduodi, tai reik pasiturė́t, pigiai neparduot Jnšk. Aš ir teip ilgai pasturė́jau – nepardaviau Trgn. | Mes dar pasturė́sim, nesiskirstysim Azr. 12. refl. intr., tr. bandyti priešintis, pasipriešinti, nepasiduoti: Jis pasiturė́t negalėdavo, menkesnis buvo Brž. Jūs, vyrai, ant skodo pasiturė́kit dėl tų mokesčių, nenusileiskit Jnšk. Jis retai kada kokį žodelį jai priešais pasiturėdavęs LTR(Sln). 13. tr. pabūti kokiuose santykiuose, palaikyti: Nepatura gaspadorius šeimynos, bėga laukan visi Šts. Vaikio gaspadinė nepaturėjo, bet ir mergę vis liuob išries – toki buvo nedora Šts. Geisdamas už žmoną paturėti, Daumantui nebįdavė S.Dauk. Tu paturė́jai, dabar man duok, man reik pagyvent su tavo vyru (juok.) Kvr. | refl.: Jis kompanijoj pasiturimas žmogus Št. 14. tr. pasiklausyti: Paturė́k gerai, ką aš pasakysiu J. 15. intr. palaikyti, užtęsti (ppr. apie gamtos reiškinius): Gerai, kad patùri, kad nenuleidžia [sniego] Jnšk. Paturės kiek i atleis šaltis Klt. 16. tr. junginyje su daiktavardžiu žymi veiksmo atlikimą pagal to daiktavardžio reikšmę: Sedo[je] paturė́jau tus pietus i toliau dyžiau Pkl. Ar noriat tris valandas baimės paturė́ti? Rsn. Gatvėmis jodinėja raiti žvalgai ir paturi tvarką VŽ1905,174. ◊ akysè paturė́ti pasaugoti: Paturė́k tamsta tas vištas akysè, kol ateisiu KlK8,69(Jnš). galvojè paturė́ti atsiminti: Visą ko pamiršti: gal ir pàturia galvõj tas daines kitas KlK14,90(Jnš). \ turėti; antturėti; apturėti; atiturėti; daturėti; įturėti; išturėti; nuturėti; paturėti; parturėti; perturėti; praturėti; priturėti; suturėti; užturėti; paužturėti

Ką reiškia žodis paturėtojas? Visi terminai iš raidės P.

Draugai