vyriškas reikšmė
Kas yra vyriškas? 1 výriškas sm. (1) NdŽ, DūnŽ žr. 1 vyriškis: 1. SD146, R, R251, MŽ, MŽ334, P, Jn, J.Ger, Nmč, Sn Gyvena vienas výriškas Brsl. Gyvenam vienos, výriško neturiam – negerai, i gana Trg. Be výriško jai vienai sunku GrvT102. Pas mumi nėra výriško, tai nėr kam aptvert DrskŽ. Výriškas a padarys [ruošoje] tep, kap reikia, lauk DrskŽ. O tiej trys výriškai eima LzŽ. Gyvulius surašinė[jo] berniokelis ir výriškas Aps. Už výriško pečių motriškai vis ramiau Krš. Tę aria, tę sėja, tę mėžia – tai vis výriško darbas Kpč. Výriškas, tu neisi prieg puodų Drsk. Grybauna bobos i vienas výriškas Ad. Uogavo moterys, výriški tingėdavo Všn. Man lyg výriškas mašinėlėn sėdėjo, ne moteriškas Pv. Važia[vo] dviejuos výriški Dglš. Tas výriškas gyvena už dum kilometrum Plt. Ką aš ten veiksiu terp výriškų? Ds. Kas čia man, lyg výriško būta Slv. Výriškas, o bobai výriško reikia, tai ir priėmė Zt. Seniau výriškas výrišku buvo, numai buvo laikomi, motriškos ramios Krš. To mergelė, matyt, akvati ant výriško Slm. Tu výriškas, turì galvą, kam mainei? Žrm. Výriškuo y[ra] geriau i lengviau, o motriškai visur vargai Rdn. Výriškui geriau gyvent kai bobai Str. Nebuvo výriško, tai tekdavo man pačiai ir pjaut, ir kirst Svn. Ka vyriško neturiav savo kieme, i reik pačiom vargti LKT57(Skd). Bobos karštos daba, i trumpą laiką be výriško nestova Krš. Arimas yra výriško darbas Skr. Liuob keturias dienas pjauti výriškas rugius Yl. Výriškas vis geriau daktaris, motera – prasčiau Drsk. Výriškas, o apsiveža motriškų visokias vietas gydyti Krš. Výriškas juo savęs veiza: mergą suėda (suvedžioja) i pameta Eig. Priėmiau, kad ne výriški: nė rūko, nė koki pijokai Rsn. Paprašysu kokio výriško, pataisys lentų Krš. Kad aš, supuvusi boba, po visus galus išmaišiau, o tu, výriškas, negali?! Krš. Výriško negal tikėti nėkados Šv. Ką tenai su vyriškais. Pasibus ir pareis… J.Ap. Výriškas ir paliekta vyriškas, ką ans galia be motriškos Krš. Mat aš výriškas, aple žoles nežinau Lk. Aš, výriškas, bijau eiti pagal tais kapukais Vgr. Atvažiavo trys motriškos i du výriški Žr. Výriškas riebus buvo – paliaukis atsikišęs End. Výriškas, matai, bučiavo i patiko Vn. Výriškuo su vaikų būriu palikus tikra bėda Rdn. Výriškų drebužiai didžiausią dalį buvo grynaustiniai Pgg. Ne výriško darbas mazginys plauties LKT90(Rt). Pats bjaurumas – výriškas pensijo[je] (bastosi, nemoka už ko nusitverti dirbti) Krš. Išeisiąs i gatvę, negalės atskirti, ar výriškas, ar motriška Akm. Tėvas ka mirė, tą vyrišką kur čia gausi Krtn. Nušavo tujau motrišką i výrišką Kl. O ratūse výriškas besėdįs svetimas Varn. Nepažįstamas výriškas buvo ateję Dv. Vienam kampe výriškas, kitam – bobiškas Kli. Einu einu i sutinku tokį vyriškiùką End. Linkiu kožnam vienam, senam ir jaunam, gaspadoriui ar algočiui, vyriškam ar motriškai, kad ją („Ugnies kningelę“) skaitytų S.Dauk. Vyriškus iškirto, o motriškosias į vergus išvarė S.Dauk. Tris kartus per metus tur pasirodyti po akim Pono ponovojančio [Dievo] visi tavo vyriški BB2Moz23,17. Trimis kartomis metuose tur kožnas vyriškas pasirodyti po akimis Viešpaties CII14. Yra visuotinis prisakymas, idant kiekvienas mylėtų… seną ir jauną, výrišką ir moterišką DP528. Abu: ir výriškas, ir moteriškas nusidėję DP162. Bet ans atsakydamas tarė jump: Negu skaitėte, tas, kurs nuog pradžios sutvėrė (žmogų), jog sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mt19,4. Motriškas be vyriško… vaikų negal pavesti BPI18. Kai pasidedi vyrų kelnias po galva, tai ir susapnuoji vyrišką LMD(Kls). ^ Stambi merga kap výriškas DrskŽ. Kame motriška valdo, ten vyriškas klysta VP22. Tiek výriškam davęs, tiek šunie pametęs J. Sena pasaka yra: kol vyriškas puokų svarą ledu pavelka – vis mislija žaninties Plt. Výriškas už šunį ir Dieviep parašytas (vyrą ir Dievas laiko blogu) Lz. Tas výriškas y[ra] klumpis pastarasis Krtn. Motriška výriškuo kryžius Jdr. Į výrišką veizėk, tik vargą užsidėk Trk. Vyrišką, aną sugaudysi vėjį ant laukų! Pln. Výriško rankos i proto reik vaikams, motynos taip neklauso Rdn. Kumet výriškas stova ant viena koja? – Kai kelnėms velkas Štk. 2. DūnŽ, Vrnv, Antz, Krt Ta jaunoji výrišką jau parvedė į savo vietelę Akm. Výriškas lauke, o jo boba namie buvo LzŽ. Par laikraščius výriško ieško, a ne juokai Krš. Duktė, va tas žentas – výriškas Pun. Baisu be savo výriško gyvent Pl. O ka būs výriškas, viską reiks priimti – i gerą, i prastą End. Výriško neėsk, negraužk, būk meili, i nepames Krš. Už gero výriško visos gali paponaut, ir aš paponautau Drsk. Kur tavo výriškas? Lz. Sakau, toki jauna motriška, bene výriško aš negausu Brs. Be výriško nebūs, susiras kitą Krš. Manas výriškas gyvį gano Lz. Výriškas mirė greit, ė ana da pagyveno Vdš. Mano sūnus su marčia lygūs kaip sukirpti, o výriškas atrodo mažesnis Slm. Namuos vienas výriškas Dgp. Neduok Dieve ženotam, jei da gauni žmogų, o ka nebekoks ar tas gyvenimas nė tam výriškui, nė tai moteriškai Sk. Výriško nė balso – vaikščiok daba su pilvu (nėščia) End. 3. juok. vyriškos lyties kūdikis, berniukas: Ka jau výriškas būs, reiks Jono duoti vardą Ms. Mano anūkai du výriški ir dvi mergaiti Sv. Jug visi [tėvai] nora, ka tik būtų (gimtų) výriškas Krt. 4. Srj (gyvulių, paukščių ir kt.) patinas: O gegutė parkeliavus, ji výrišką raiba gavus DrskD251. Itai – karvė, o itai – výriškas Rod. Kaipgi gyvatė turės vaikų be výriško? Šmn.
2 výriškas, -a adj. (1) K, Rtr, RŽ, DŽ, KŽ, DrskŽ; SD178, SD146, R, R251, MŽ, MŽ334, P, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, LL85, L 1. priklausantis vyrams, jų lyčiai: Výriškos lyties kūdikis NdŽ. Šiaip kalbėk, ar taip kalbėk – reikia vyriškos rankos J.Avyž. Nesijautė, kad trūksta vyriškos rankos: sūnus pasėdavo, apvagodavo, mėšlą išveždavo R.Gran. Vyriški kumsčiai – dikti Pln. Seserį [motina] pasiėmė su savimi, o mane, kaip artimesnį vyriškai giminei, paliko su tėvu K.Saj. Rodos, an ponios peties vyriškos rankos insvilyta iki kaului BsPIV45(Brt). [Žygimantas Augustas] paskuojį jų (kalavijuočių) mistrą pakėlęs į Kuršo kunegaikščius atdavė jam valdyti iki iškarštant vyriškąją lytį S.Dauk. Ne iš sėklos vyriškosios, bet tiktai nuog dvasios šventosios žodis Dievo žmogu stojo Mž153. Po keturių kartų vyriško amžio jie vėl šenai sugrįš CII13. Pirmą sykį į kūmas einant, turi vyriškasis daboti į mergiškąsias krikštynas eiti, o merga atpenč turi daboti, kad galėtų pirmą kartą į vyriškąsias krikštynas pakliūti LTR. 2. SD124 toks kaip vyro, būdingas, tinkamas vyrui: Vyriškų požymių netekimas MedŽ32. Tarp keturių brolių augusi [duktė], tokia výriška, nepriplaiki Krš. Ana výriška: geriau į mišką važiuo[ja], ne po numus darbuojas Rdn. Výriškas žmogus: prisdėsu an pečių maišą duonos ir važiuosu Sn. Ka tie vyrai tokie nevýriški paliko, tokie išvėsę, akis apsipylę Rdn. Nevýriškas toks drūktumas Pvn. Nevýriškas esi, ka teip savę nesusitvarkai Vad. Jo nosis tiesi, vyriška, smakras stiprus, juosvas ir šviežiai nuskustas J.Mik. Jaunikis buvo standrus, aukštas, gražios vyriškos eisenos J.Sav. Mergaitę praminė výrišku vardu Kp. Tai jai pritiks, nes vyrišką tur širdį V.Kudir. Tu turi daugiau vaikiško smalsumo negu vyriškos išminties, negu noro praregėti J.Mik. Ji (čigonė) visiems vyriškiems šokikams tyloms pasakius, lai tiktai tą mergaitę vestų šokti Sln. Abromui parodės V[iešpats] Dievas trise personose výriškose DP259. | Beržas, kuris paskėlęs viršun, vyriškas, o kuris žemyn – moteriškas: kasos pasleidę Arm. | Výrišką dieną geriausia sėt Lnkv. výriškai adv. Rtr, NdŽ; SD146,177, L: Abu broliukai pasirietę, – eikit výriškai, kariškai Dkk. Vyrai výriškai pasišnekam, nutaram ką daryti Šll. O vyriškai šnekėtis ne taip lengva ir paprasta J.Ap. ║ Šmn, Antš vyrams skirtas, pritaikytas; vyrų dėvimas: Výriškims drabužiams pasikvieta siuvėjį į numus Sg. Pasiuvau trejus výriškus [marškinius] OG170. Výriškas drapanas užsivilko Ėr. Dar ana (štai) výriškas stuomuoj yra lininio [audeklo] Kpč. Výriškas kelnes pasiūt o jau ma[n] i sekdavosi Gž. Výriškus apsirengimus siuva Sn. Žmona buvo siuvėja, o ans (vyras) výriškus siūdavo [drabužius] Grz. Iš drobės siūdavo išeiginius moteriškus ir výriškus marškinius, iš pakulinio ar pašukinio audinio – kasdieninius rš. Výriška kepurė, kelnės, kas mani pažįs Nd. XVIII a. vyriški pusbačiai buvo atviri, su žemu pakulniu rš. výriškai adv. Pl: Ana výriškai apstaisius sau, tokia aukšta, didelė Avl. Aprėdė tėvas dukterį výriškai LB224. Mergos eis výriškai, su kelinėm Grš. Apìvilktos [baidyklės] výriškai, pagaliai da užpakalin inspirta Slk. ║ kuris siuva vyriškus drabužius: Kad aš, matai, pas výrišką siuvėją mokinausi [siūti] PnmŽ. Leido pas výrišką siuvėją mokintis Pl. ║ vyrų atliekamas, dirbamas: Kas reikia – i výriškų, i moteriškų darbų dirbau Kvr. Výriškiems darbams samdo vyriškus Grv. I výriškus, i motriškus darbus – kokį pasakė, tokį i turi dirbti Als. Reikia jam ir bobiški darbai padaryt, ir výriški Žl. Paskum labai sunkiai dirbau: an výriško darbo nuejau Pv. Mokėjau aš viską: mėšlą pati veždavau, dirbau výrišką darbą LKT249(Rd). Aš výriškų darbų nemoku, aš vyruosa buvau (šeimoje buvo daug vyrų) Kpč. ║ dirbamas tik vyrų: Keturias dienas výriškas ejom už arklių porą, nu saulės tekėjimo ligi užsileidimo Krž. Bulvių centnerį pasodinai, tai výriškas šešias dienas dirbt reikdavo Snt. Nemėgsta skerdžius kūrenti – nevyriškas tai darbas V.Krėv. 3. I, LL85, ŠT128,254 kuris stiprios valios, ištvermingas, stiprus: Tas jo pasielgimas tikrai vyriškas J.Jabl. Jaunims reik išsisiusti, výriškims pasidaryti Krš. Ans yra didliai výriškas Klp. Tėvas stipriau veikia berniukus ir suteikia vaikams vyriškų ypatybių: valingumo, griežtumo, ištvermingumo, drąsumo rš. Vyriškas žmogus pasižymi tvirta valia, didele savitvarda, sugebėjimu kritiškai vertinti, net didelio pavojaus akivaizdoje nepabūgti rš. Ką gi, – kai vyrų mažai, tenka būti vyriškai rš. Ir kalba jau turi būti vyriškesnė I.Simon. výriška n.: Jis kalbėjo kietai ir sausai. Ir visoje jo povyzoje buvo kažin kas kieta, sausa, vyriška V.Aln. Jeigu šypsojausi, tai tik pro slepiamas ašaras, nes atrodė baisiai nevyriška verkšlenti rš. výriškai adv. DŽ, KŽ; D.Pošk: Jo pasielgta vyriškai J.Jabl. Būk stipras ir elkis výriškai DP555. ║ griežtas. výriškai adv.: Výriškai suėmė: a su munim gyveni, a su tėvais?! Rdn. 4. bot. turintis tik kuokelius (apie augalo žiedą): [Jovaro] vyriškieji žirginiai raudoni, moteriškieji žalsvi rš. Vyriškieji [kanapių] augalai vadinami pleiskanėmis, moteriškieji – grūdėmis rš. [Juosvojo gluosnio] vyriškieji žirginiai pailgai kiaušiniški, motriškieji – cilindriški rš. Kai vienalyčiai vyriški ir moteriški žiedai būna tame pačiame augale, augalas vadinamas vienanamiu (riešutinis lazdynas, graikinis riešutmedis, kaštonas) rš. Papartis vyriškasis (Polypodium filix) F. Výriškoji gegužraibė NdŽ. Vyriškieji žiedai LTII435. 5. gram. priklausantis giminės gramatinės kategorijos rūšiai (genus masculinum): Kai kurie daiktavardžiai esti kartais vyriškosios, kartais moteriškosios giminės (naktibalda) J.Jabl. Daiktavardžiai vieni yra výriškosios gymės (gen. masculini): vyras, tėvas, brolis, kiti motriškosios Jn. Vardai daiktiniai [daiktavardžiai] yra vyriškos, motriškos ar vidutiniosios lyties S.Dauk. Vyriškoji gimtis L. 6. apie gyvulių ir paukščių patinus: Mat výriškas sutvėrimas, tai i duodas žąsinai su gaidžiais Šd. Kuiliai, jaučiai, avinai, ožiai, výriška giminė – visa buvo pikta gyvolių End. Výriški [gyvuliukai] jiej abu Drsk. výriška n.: Kas vyriška bus tarp tavo pekaus, kas savo augyvę atver, būk tatai yra jautis alba avis BB2Moz34,19. ◊ výriškos eĩlės lit. ritmo rūšis, kai kirčiuojamas eilutės paskutinis skiemuo: Smagesniam skambėjimui galima vyriškas eiles įvairiai maišyti su moteriškomis V.Kudir. výriška galvà 1. NdŽ protingas žmogus: Tavo vyriška galva – tu rėdyk, valdyk M.Unt. Nereikėjo apgaulioti, nes tamsta vyriška galva ir ne jos metuose besi Žem. 2. patinas: Tep tai kiaulė, o výriška galvà – tekis Rod. výriškoji gegùžraibė NdŽ bot. orchidinių šeimos augalas (Orchis masculus).