verkšlenti reikšmė
Kas yra verkšlenti? verkšlénti, -ẽna, -ẽno intr. K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, KŽ; R182,397, MŽ, MŽ242,534, N, LL165, L 1. Všk, Ldk, Č, Tlž pamažu verkti, verkšnoti: Verkšlena kūdikis R. Verkšlena kūdikis, paskui motinos bėgiodamas, valgyti norėdamas J. Verkšlẽna vaikas, pasupk Rmš. Verkšlẽna mažytė, kiba papo nori?! Lbv. Kas kiek, tuoj ir verkšlẽna kap papžindukė Gs. Kada tik pas jus nueik, tai marti vis verkšlẽna ir verkšlẽna Šn. Aš jau tep verkšléndama iš širdies šneku Pv. Verkšlẽna po langu, sėdi Mrc. Nežinia, ar dar gyvi tebesą, pasakoja senutė motina verkšlendama A.Sm. Pons šilkuos, o būrs šiauduos verkšlén pasislėpęs K.Donel. Verkšlẽnamas balsas NdŽ. Kasžin kas čion … rytuose, ir vakarų pusėj, ir žiemiuos rėkauja ir verkšlena BsMt I107(Brt). Vaitojo taip Usnienė, saldžiu alučiu užgerdama širdgėlą, lingavo į šalis ir verkšleno nutęsdama LzP. Pabudau rytelį žiovaudama, šaukiau motynėlę verkšléndama JV894. verkšlẽnamai adv.: Pagaliau atsiliepė motina graudžiai, verkšlenamai V.Myk-Put. 2. Tlž skųstis kuo, aimanuoti: Verkšlenantis žmogus svetimiems yra įkyrus ir juokingas LKXIX175. Niekas gyvenime nebuvo jo matęs nei girdėjęs verkšlenant J.Mik. [Vyras] ilgai kentėjo tą verkšlenančią kalbą ir jau drūčiai rengėsi susibarti, tik staiga suprato bobą iš tikro šventą teisybę kalbant J.Sav. Tokia ir buvo Magdalena, nemokanti liūdėti ir verkšlenti rš. 3. prk. praleisti skystį, sunktis: Žiūrėk, kad nupirkai puodą, jau verkšlẽna Sdk. 4. prk. išduoti panašų į verksmą balsą, garsą: Kemsynėje, po šakotais gailiais ir žaliuojančiais uogienojais, perėjos ilgasnapiai balų paukščiai, verkšleno pempės, iš po kojų nuolat purpsėjo vieversėliai kuoduočiai A.Vien. Paukštelis po lapu verkšlendamas patelės pro ašaras čiulbėjo B.Braz. Medinės karuselės katarinka bėrė į orą savo verkšlenančią ir šokinėjančią muziką rš. \ verkšlenti; apsiverkšlenti; paverkšlenti; praverkšlenti; priverkšlenti; suverkšlenti; užverkšlenti