verkti reikšmė
Kas yra verkti? ver̃kti, -ia, -ė KBII154, KII343, K, Rtr, Š, RŽ, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ; Q613, SD170, H, H162, R, R397, MŽ, MŽ534, D.Pošk, N, I, L, ŠT380 1. intr. Kr ašaras lieti, kūkčioti iš susijaudinimo (ppr. iš skausmo, liūdesio, džiaugsmo): Verkiu, ašarauju SD252. Vaikai ver̃kė savo matės J. Kap jy nuslaužė rankelę, aš verkiaũ diena naktis DrskŽ. Toj ver̃kia, ir anas ver̃kia LzŽ. Kai pradeda sopėt, tai verkiù Dv. Šiteip man jo (vaiko) iškada, kad ver̃kia, ašarytės net až kaunieriaus bėga Slk. Vaikas ver̃kia, ašaros kai pupos byra Dkš. Ver̃ks vaikas, ka ašaros par kulnis bėgs Vdk. Verkia sirata, ašaros rieta Mlk. Mažukutė unūkė ver̃kia Asv. Paimk tą vaikelį an rankų, matai gi – verkia Mlk. Aš yr ver̃kus labai (labai verkiau) Dgp. Mano sūnukel, aš tavę verkiù rytas vakaras Dglš. Verkiaũ tai verkiaũ, kad reikėjo išeit iš mamos Pn. Kai aš jau eit namo, tai ji kad ver̃kt, kad ver̃kt Mrj. Kap aš išaugsiu, tai tu [, mama,] neverksì Kls. Mamaitė verks verks, ir mes išalkę verkiame – nuo tetulėlio kaip nėra, taip nėra laiško Žem. Moters verkė nuo saldžių žodžių geradėjo kunigo A1883,267. Ir akių netektai, jei dažnai verktái Vlk. Einu į lauką, veduos vaikelį, ver̃kia vaikelis, verkiù ir ašiai (d.) Adm. Nebegalėjau paeit – never̃kiant ašaros krito Grnk. Ašaras traukia never̃kus Klt. Apžabalu, kai verkiù Aln. Ver̃kia gýva gálva, ašarom Rud. Ver̃kia, net žvaga namai Dglš. Ažsikerta, i ver̃kt negaliu Dglš. Ašaros biro, ė ver̃kt sarmata Švnč. Bobos kruvinomis ašaromis verkia Žem. Siračiūtė kruvinom ašarom ver̃kia Dglš. Dažnai miške lietuvis, ko ver̃kia, nežino A.Baran. Ramdykit ben ašaras irgi paliaukite ver̃kę! K.Donel. Piemenukas ver̃ks ver̃ks žiūrėdamas į tą pusę, kur tėvas nuvažiavo LKT104(Pd). Atsistoju, verkiù pagu tą plūgą – neina art Kdn. Vokyčiai arklius išvedė, sėda muno vyras ir ver̃ka Krž. Ko čia ver̃kt, karvė tegu ver̃kia, ba jos akys didesnės (iron.) Plv, Krok. Kad ver̃kiam, kad raudam to [pavogto] arklio Ėr. Iš miegų pabudau – rėkia gvoltu, ver̃kia Aps. Regis, kad ver̃kus – akys užraudonavę Švnč. A ver̃ksi, ar never̃ksi, tavo verkimas nėko nepadės Krž. Verkdamos šniurkščio[ja] pri nabašnyko J. Geležinis [žmogus] tik never̃kia [mirusio] Dglš. Klausaus – nučypė, ar ne vaikas ver̃kia Grv. Ver̃kdavau, kad tam vaikui nėra ko valgyt Grz. Kai vaikai geri, iš džiaugsmo verkì Vlk. Nėra tos dienos, kad neverktái LKT383(Lš). Ver̃kia, kiek tiktai jo galva išneša Kls. I te ma[n] būdavo nuobodu mieste, ka ver̃kdavau ver̃kdavau PnmŽ. Jo ašaros už pirmųjų durelių, ką pasakei, ir jis ver̃kia Vlkv. Ko aš neverksiù, aš tavę velinu pardaviau [sako tėvas sūnui] (ps.) Eiš. Vai, Sigute, piemenėle, nei tu verkie, nei raudokie! VoK132. Cit, neverk, neraudok, jaunoji mergele, aš tavi parvesiu kitą rudenelį StnD12. Oi, ką aš veiksu jauna never̃kus svetimoje šalelėj? Niem24. Vieni tėvai likę labai gailiai verkė, senatvės sulaukę – vis darbuotis reikia LTR(Ndz). Ašiai taip nèverkiau mažutė būdama, kaip dabar verkiù žmonių apkalbama (d.) Šmn. Dabar linksmybės verksmą verkim ir kupką nuolatos išgerkim RD203. Jei niežti kairę akį, tai verksi, jei dešinę – juoksies LTR(Rdm). Jei varlę užmuši, tai saulė verks, jei rupūžę, tai velnias verks LTR(Nj). Jei pečiui kūrenantis malkos cypia, tai tuose namuose bus nelaimė, reikės verkt LTR(Pmp). Dukteres Jerosolimos, neverkite ant manę, bet pačios ant savę ir ant vaikų jūsų verkite SPII128. Kąg Viešpatis Jėzus verkiančiump moterump bylo DP175. Ir visi, kurie pas ją stovėjo ir ją pažino, verkė dėlei jos BBDan13,33. Giedojom giesmes gedulingas, o neverkėt BtMt11,17. Ir išėjo šalin [Petras, atsižadėjęs Jėzaus], ir verkė graudingai VlnE196. Todėlei aš teip verkiu, ir mano abi aki plūsta (viršuje tek) ašaromis, jog linksmintojas … toli yra nog manęs BBRd1,16. Ko besiaučiate ir (ko) beverkiate? Kūdikis nenumirė, bet miegt Ch1 Mr5,39. Linksminkiatise su linksminančiaisiais ir verkiat su verkiančiais VlnE157. Kasg nevelytų ant trumpo meto bever̃kiąs, idant paskui to ant amžių juoktųs? DP214. Tada puolė Josefas ant savo tėvo veido ir verkė ant jo, ir bučiavo jį BB1Moz50,1. Jūs verksite ir raudosite, bet svietas džiaugsisi BPII69. Daugesni atėjo paslų iš Galilėjos, tie sudraskė savo drapanas (viršuje rūbus) ir skundėsi verkdami BB1Mak5,14–15. Ka tik vakaras ateis, kaži kas būs beklykąs, beverką̃s LKT117(NmŽ). Ar tę eisi verkdamà, ar tę eisi juokdama – tas pats Pv. O kada, prijojęs pri to dvaro, nusėdo nuo arklio, prašo verkdamas nakvynės DS124(Šmk). Aš nuėjau ten verkdami [i](verkdamas)