kulnis reikšmė

Kas yra kulnis? 1 kulnìs sf. (4) K, NdŽ, DŽ; SD125,108, R, M 1. žr. 1 kulnas 1: Man batai kulnis nutrynė Grš. Pašoko aukštyn, sudavė kulnia į kulnį V.Kudir. Plakdamas arklį basomis kulnimis, jojo vienplaukis paauglys J.Balt. Loja ir pjauna vagies kulnelę N19. Kai ji atnešdavo [sopagus], tai jis jai pagal kulnis mesdavo BsPI12. Tas turėjosi ranka savo kulnį Esau BB1Moz25,26. Tu jos kulnį ingelsi BB1Moz3,15. Barzdą augina, tai į kulnis nešalta (iron.) KrvP(Vlkv). ^ Kulnis nušalęs, pirštus trina Šll. Tavo pyktis kulnė[je] tebėra (mažas pyktis) Šv. 2. žr. 1 kulnas 3: Į kulnìs arklio kliuvo, ir pradėjo bėgt dideliai J. Tiek tavo galvoj smegenų, kai vištos kulny Srd. Bėga vilkas per karklyną, kulnis daužydamas JV101. 3. GK1939,117 žr. 1 kulnas 5: Apsisuko ant kulnies Ašb. Batams kulnis jau suvisam nuplėšė Slnt. Sudavė jam batų kulnimis M.Valanč. 4. žr. 1 kulnas 6: Ir jos sušalusios rankytės, praplyšusios kulnytės I.Simon. 5. LTII436 augalo burbuolė (spadix): Žiedai aplink kulnį sėdantys P. 6. šautuvo storgalis: Su pūčkos kulnimis neprietelius skalbdami TP1881,29. Suronijo šovimu … ir pūčkos kulnimi daužymais LC1880,39. 7. užpakalinis rogių pavažų galas: Tų ragių jau per daug ilgos kul̃nys Up. ◊ kulnìs atkélti Gs paskubėti ką dirbant. kul̃nys padulkė́jo apie smarkų bėgimą: Petras kad smuko į trobą, net ir kulnys padulkėjo Dr. kulnìs nèšti; LL25 sprukti. kulnų̃ nepakélti negaluoti: Ko stūksai, kad liepiu eit – ar kulnų̃ nepàkeli? Gs. kul̃nį pakélti sukilti priešnors: Kursai su manim valgo duoną, pakels prieš mane kulnį savo GNJn13,18. kul̃nys mùša į sùbinę apie greitą ėjimą: Eina, kad kulnys į subinę muša Šts. kul̃nys rū̃ksta apie smarkų veiksmą: Užtraukė dūmą, kad net kul̃nys rū̃ksta Šv. kul̃nys žaibúoja apie greitą bėgimą: Bėga abudu, kad kulnys žaibuoja BsMtII75. šìkną síekdamas kulnimìs smarkiai, greitai (bėga): Eina, kulnim šikną siekdamas Vlkv.
2 kul̃nis sm. (2) žr. 1 kulnis 3: Batų kul̃niai numinti į vieną šalį Škn.

kulnis sinonimai

Ką reiškia žodis kulniukas? Visi terminai iš raidės K.