vienplaukis reikšmė
Kas yra vienplaukis? vienplaũkis, -ė adj. (2) DŽ, NdŽ, KŽ, víenplaukis (1) J.Jabl(Mrj), Dkš, Snt, Jd, vienpláukis (1) BŽ98 1. D.Pošk, M, L, Rtr kuris be kepurės ar skarelės: Víenplaukės mergos, t. y. galvos neapsegtos, po kasų J. Lakstyk lakstyk víenplaukis – vėl naktį kriunėsi Skr. Mačiau, kap jy nūnai víenplaukė po kiemą vaikščiojo Vs. Vienplaukėm eit in bažnyčią buvo ne madon: visos mergos ir moterys skarelėm apsirišę vaikščiojo Lš. Mergaitės vienplaukýtės Ėr. Kai lyjant išeisi laukan ir stovėsi vienplaukis, tai didelis užaugsi LTR(Ds). Kalėdų nakt raganos esti bažnyčioj vienplaukės, tai iš to jas galima pažinti LTR(Auk). Saulutė visą skrybėlaitę sutarpino ir aš basas, vienmarškinis, vienplaukis parbėgau namon BsPIII108(Kbr). Tą vakarą ėjo gatve varginga mergaitė, maža, vienplaukė, basa J.Balč. Ant jos vienplaukės galvos, ant tamsių kasų krinta šlapdraba I.Simon. Jis trepeno mažais žingsniais, kažkaip keistai skeryčiodamas rankom, atlošęs vienplaukę galvą V.Bub. | prk.: Tyli beržas už lango vienplaukis rš. 2. kuris vienos plaukų spalvos: Vienplaũkis arklys KI342.