pyktis reikšmė
Kas yra pyktis? 1 pỹktis sm. (2), pyktìs sf. (4) Gs, Jnšk įširdimas, užsirūstinimas: Pỹktį turėjo J.Jabl. Iš pỹkčio net pajuodo Kt. Iš pỹkčio teip padarė Kal. Numirė iš pỹkčio Š. Neveskit manęs pỹktin! NdŽ. Su pykčiu nieko nepadarysi GK1939,103. Su pỹkčiais ilgai negyvensi Ds. Gal kas pykčiùs turėjo, tai padegė Ds. Pykčiù nesitverti NdŽ. Jis ant mañ turi pỹktį Vb. Pykčiù degti NdŽ. Su juo nieko nepašnekėsi – visas pỹkčio suėstas Ut. Aš tuo pykčiù ir rasiu geltoną grūšnią Ds. Paėmiau an pỹkčio ir pardaviau veislines antis Ds. Paimk tiktai vilko vaikus ir ažmušk, tai vilkas tuo pykčiù tuoj išpjaus to žmogaus gyvulius Kp. Kai apsiženija, moterys paleidžia pỹktį iš ažu šukų Sl. Pyktį išgiežti (labai supykus, išbarti, išplūsti) BŽ81. Sunku dabar ir bepasakyt, nuo kada tarp jų tie pỹkčiai Sb. Niekai yra veizdėt ant to viso, kas yra turguje: mėtra, pỹktis, melai ir vylius DP96. ^ Didelis medis bloga išrauti, didelis pyktis ne visiems išimti KrvP(Ds). Mergos pykčio iš dantų nepažinsi rš. Iš pykčio duonos nevalgysi Zp. Paleisk pyktį valion, tai pats būsi nevalioj Užp. Pyktis prieš pyktį Kpr. Giminių pykčiai lig vartų (giminės ilgai nesipyksta) Jnš. ◊ iš visų̃ pỹkčių išvarýtas nebekelia rūpesčių: Telyčiukė jau iš visų̃ pỹkčių išvarýta Rm.
2 pyktis sf. TDrIV179, Vdš euf. gyvatė: Mūs bobutė moka nuo pykties atkalbėt Rš.