pykti reikšmė
Kas yra pykti? pỹkti, -sta (-ia), -o intr. 1. R414, K, Skr jausti pyktį: Iš pačios širdies pykaũ ant tavęs J. Ans atlyžo, nepỹksta J. Kam pyksti ant manęs? J.Jabl. Už ką pykstì ant jo? Dkš. Čia tau, kad nepyktum! Sl. Nora Stasys pỹkstie, nora nepỹkstie, – aš padariau, kaip mun reikėjo Krš. Pỹksta, kam sakau Pb. Kad šeiminykė, duoną maišydama, pyksta, tai bus rūgšti duona (priet.) Pn. Ale nepỹk, gaidau, kad žodį dar pasakysu K.Donel. Labai pyko, labai iršo, apie pupas užsimiršo O. Anas neduoda, tai ir pỹkia Pls. Šiaudas neperdegė – jau pyksta LTR(Vlkv). | Didžiasis [viščiukas] pỹksta, mažasis kerta tą didžiąjį Krtn. Mano kiaulė pyksta (urzgia, kriūkia), reikia vežti namo I.Simon. Pyksta kap šuva ant katino Mrk. Pyksta kap ubago pilvas LTR(Dkk). ^ Nėr ko pykt, kad reikia susitikt LTR(Šmn). Ko pykti – reiks susitikti Pšl. Kas pyks, tam uodega dygs LTR(Šll), Vlkj, Jrb. Kas pyksta, tam ragai dygsta LTR(Pnd). Pykstančiam nėr dalies J.Jabl. Ugnelė gesoma pyksta S.Dauk. Pỹk pỹk! juo kiaulės vyks (pyk, kiek nori, nebijau tavo pykčio) Als. 2. I būti su kuo piktuoju, vienam ant kito rūstauti: Kap čia padaryt, ka nebūt jai negražu i nereikėtų pỹkt su vyru? Vlk. Jei nenori su kaimynu pỹkt, neskolink pinigų Vdn. | refl.: Povilas visai nenorėjo su draugu pyktis rš. Su kaimynais nesipykstame, svetimo nieko nenorime, savų lobių atliekamų neturime A.Vien. ^ Kam pyktis: verčiau gražiuoju akis išsilupinėti! LTR(Vl). Du pykstas, trečias jų batus nešio[ja] LTR(Grk). 3. refl. bartis: Pỹkos kunegas, kad neposnykau[ja] Šts. ◊ širdìs (šìrdį, dū̃šią; R311) pỹksta verčia vemti, bloga, šleikštu: Pỹksta širdìs, nė valgyt nėko nenoru Vvr. Teip mun širdìs pỹksta nu taukų, nu visko KlvrŽ. Ka būtų širdìs nepỹkę, būčiau pri daktaro dar nejusi Krš. Kai jie valgo baisiais pirštais, tai man tuoj šìrdį pỹksta Pnd. Negaliu žiūrėti, kaip kiti geria, bežiūriant širdìs pỹksta Jnš. Be nepỹksta širdẽlė, ar nepikta, ar nenori vemti? J.Jabl. Pyksta mi širdis SD31. Staiga ėmė širdį man pykti, galvą sopėti, ir pradėjau vemti Š. \ pykti; apsipykti; atpykti; įpykti; išpykti; nupykti; papykti; perpykti; pripykti; supykti; užpykti
pykti junginiai
- išlieti pyktį ant
- Apeliavimas į pyktį