sopėti reikšmė
Kas yra sopėti? 1 sopė́ti, sópa (sõpi [K], sópti; R, MŽ, N), -ė́jo ppr. impers. Rtr, DŽ, sópėti, -ėja, -ėjo Kv 1. tr., intr. Sut, I, M, L skaudėti: Sopa man visi sąnariai J. Nuo tų dūmų galvą sopa NS500. Sópa galva, rankos sópa nuo darbo Cs. In širdes sópa, sunku, negera Dv. Regis, net kas laša nuo širdes, kai sópa Klt. Sópa rankos senam žmogui LKT392(Brsl). Klausi, kur sópa. Klausk, kur nesópa: senas žmogus, jau atgyventa Aln. Ranka sópa, aš jos sulenkt negaliu LKT356(Šumskas). Sópa gi visi galai: aštuoniasdešimt devintus metelius baigiu Ml. Manę visą sópa Lp. Ranka tebsópė[ja], negyna Šts. Iš pečių rankos sópa Dglš. Tris pagalius sukapoji – rankos pradeda sopė́t, ir pameti Strn. Rankos ir kojos sópa, vis tiek kap sumušta Azr. Kai aš daviaus an alkūnę, tai keletas dienų sopė́jo Pb. Kad kojelės ma[no] nesopė́tų, nueitau ir Šalčnykan Btrm. Čia jo sopamoji, skaudamoji vieta, koja J.Jabl. Prie sopamos vietos reikia miksčių pririšt, skudurukan surišus Kpč. Sūneli, ar labai sópti pirščiukas? Švnč. Jai šitas pirštas sopą̃s Ob. Sópa, kap pagurinta kaulai Lz. Pilvas sópa Nmč. Petys visą žiemą sopė́[jo] Aps. Kaklas labai sópa, gyslos Grv. Po kriūtine sópa Šlčn. Labai visą sópa: ir krūtinę, ir pečius Rud. Sópa, ale kęst gali Prn. Aš i be dantų, ė vėderelis nesópa Dglš. Dantis sópa Sn. Privargau, i gan: i pusiau sópa, i strėnos Mžš. Dantes išbyrėjo, ale nesopė́jo nė vienas Krd. Ąžuolų žievelė gerai, kad danteliai pradeda sopė́tie Švnč. Kap tau, vaikeli, galva nesópa – ūži i ūži? Rš. Galva sunkiau dirbt kaip rankom, užtai kaulų nesópa Klt. Galva smagiai sópa Kr. Rodos, kad išsimiegosi, tai nesopė̃s galva, ale vis tiek sópa Plm. Ne tep sópa: kolei numirsiu, tai pagis Lt. Sėdėjo an saulės – galva sopañt Ob. Nuo tų gailių galvą sopa KlbIV84(Mlk). Gali galvą sopė́t nuog itų kalbų Dv. Galvą kai stvėrė sopė́t! Dglš. Sumyk galvą su rūbelaičiu, mažiau sopès GrvT106. Sakau, man gi akys sópa, aš gi galiu apjaktie Ml. Man sópa, degą [i](karšta),
2 sópėti, -ėja, -ėjo intr. NdŽ dejuoti, aimanuoti: Būtum besópėjąs, kad būtum koją išniręs, t. y. šauktum ai ai ai J. Kad ans pūtavo, kad sópėjo, rodos, kad primuštas būtų Žv. Dabar sópėjama dėl egzaminų nesėkmingumo GK1937,133. ^ Kam gelia, tas ir sópėja Lkv.