pečius reikšmė

Kas yra pečius? ×pẽčius (brus. пeч) sm. (2) 1. R, K krosnis patalpai šildyti, maistui virti, kepti, duonkepis: Pečius duonos SD246. Pas mus būdavo molio muštas pẽčius Šln. Koklinis pẽčius NdŽ. Pečelius geležinis SD51. Pẽčiuj duoną kepam ir valgyt verdam Dv. Prisikepė kelis sykius po pilną pečių [pyrago], ir gana (nebeliko miltų) Smn. Katė pẽčy sėdėj[o] Zt. Bezo balto prislaužiam, an pẽčio padžiovinam Pls. Pẽčius jau keptinas (reikiamo karštumo, tinkamas kepti) Erž. Pabėriau pẽčiun grūdų prasdžiovint Dbk. Troba šalta – pakurk pẽčių Dr. Pečius šildo abu kambariu Grg. Pas pẽčių asla Rud. Paška, traška, kad dega medžiai po pẽčiumi užkurti gražiai J. Aš ketuos prie pẽčiaus šildytis J. Vaikam tik in pẽčiaus sėdėt Ut. Ir jo dūmai pasikels kaip dūmai pečiaus BB2Moz19,18. Įmes juos pečiuna ugnies WP160. Jaunikaičiai ... pečiun ugnies turės būt įmesti DP81. Jis ėmė suodžius iš pečiaus CII169. ^ Pečius vasarą molis, žiemą brolis VP37. Baltas kaip pečiaus kakta (iron. visai nebaltas) LTR(Ob). Vyras kap pẽčius (didelis), o sudžiūvęs kap šakalys Alk. Anos vyras – cielas pẽčius, stipras toks vyras Trk. Arkliais važiavo kaip pẽčiais Varn. Kap ištekėjau, kap až pẽčiaus ažgriuvau (gerai gyvenau) Grv. Kūrenk pẽčių ir priimk svečią (flk.) Ob. O, svečias nebuvėlis! Reiks pečius pabučiuot LTR(Ktk). Ir ant pečiaus vargas randa LTR(Dkk). Čia teisybė – kaip pečiaus šviesybė VP10. Kaipgi tu eisi už vežiojamo pẽčiaus (kumečio, pusininko)?! Tj. Ačiū. – Pabučiuoj pečių i atsisuk an Tverečių (draugiškai atsakoma dėkojančiam) Ml. Kas išlaiko par žiemą pri pečiuko, tas pavasarį turės piemeniuką VP22. Ir gyvena: šuva ore, katė an pẽčiaus (nevienodai) Trgn. Ne vieno pečiaus duoną valgęs (apie klajūną, bastūną) R237. Iš daug pẽčių duoną valgęs (daug matęs) Tl. An pẽčio gimęs, an pẽčio miręs (nieko nematęs) Dbč. Maiše gimus, an pečiaus krikštyta (nieko neišmano, patamsėlė) Krok. Gale lauko pečius plyšta (saulė teka) Sim. Iš pẽčio pučia vėjas (apie pietvakarių vėją) Kv. 2. į krosnį vienu kartu telpantis kiekis kepti, džiovinti: Mes po tris pečiùs pyragų kepdavom Skr. Didelys pẽčius, kab šeima didelė Rud. 3. krosnis jaujoje javams džiovinti; krosnis puodams degti: Seniau jaujoj būdavo dubultavas pẽčius Všn. Pẽčius klaimuos buvo, kur linus mina Antr. Puodžiaus pečius R84. Suolai, dvejos palos jaujuj, pẽčius didžiausis Ml. 4. lokomotyvas, motoras: Daba [kuliamąją mašiną] suka pẽčius, o tuokart arkliai Vgr. Bėk šalin! Matai, pẽčius atvažiuo[ja] Mžk. Sakydavo, kaip skraidys po debesiais, geležiniais pẽčiais važinės Švd. Te veža [malti], kur pẽčium mala Pb. ◊ kaip [pas Diẽvą] už pẽčiaus gerai, be rūpesčių: Už vyro būsi kaip už pẽčiaus Jnš. Čia kap pas Diẽvą už pẽčiaus Kt. laũmė pẽčių kūrẽna Tvr kyla rūkas. pẽčių ardýti (plė́šyti Dkšt) gimdyti: Mūsų marti ar̃do pẽčių Dkšt. pẽčius griùs (sugriùs, sugriùvo) moteris gimdys (pagimdė): Par Jonus pečius grius Ds. Gal jau pẽčius neužilgo sugriùs Skr. Pẽčius sugriùvo Dkš. pẽčių į kūmàs vadìnti Varn toks žaidimas per talkas. pẽčių kū̃renti Krš kelius pastačius negražiai sėdėti.

Ką reiškia žodis pečiūga? Visi terminai iš raidės P.

Draugai