suodžius reikšmė

Kas yra suodžius? 1 suõdžius, -dė smob. (2) 1. NdŽ, Vl, Mrj, Gs kas suodinas, suodžiais susitepęs, nešvarus: Kurs pečlinda, suodinas, susisuodinęs, tas suõdžius J. E tu, suõdžiau, kur tu teip išsisuodinai? Žvr. Kaip su tokiu suõdžium į žmonis pasirodyt! Snt. Ar kaminą krėtei, kad toks suõdžius? Ig. Vai jūs, vaikai, vaikai, koki jūs suõdžiai šiandie! Prn. Suõdė ta vaikščioja kaip iš pradūkų ištraukta Lkš. ^ Katilas puodą peikia, o abudu suodžiai LMD(suv.). Pirtis jaują vainoja, o abidvi tokios: viena suodė, o kita sutrė Krok. 2. kaminkrėtys: Suõdžiai sūdis šluosto, vaikščiodami par kiemus J.
2 suõdžius, -dė adj. (2) nešvarus, purvinas, murzinas: Rankom [nusišluostyti] gerai ir suõdžius abrūsas Gs. Tą suõdę skepečiukę jau neimk Gs.