rūstauti reikšmė

Kas yra rūstauti? rū́stauti, -auja (-auna), -avo intr. BŽ97, DŽ, Brt, Lkš, rūstáuti, -áuja, -ãvo K, Prng 1. SD61, Q234,652, R, N būti rūsčiam, pykti, širsti: Kas ant brolio gal rū́stauti? J. Nerūstauk, tėvai, juk giminės esam A.Vien. Par visą parėdką jaunasis su jaunoja tarsi nesutiko, tarsi vienas ant antro rūstavo M.Valanč. Ant Igniaus tik rūstavo, kad per dažnai pradėjęs ateiti LzP. O senoji vis nesoti, vis ant marčios rū́stauja Alk. Kas ant savo brolio rūstauja, tas yra kaltas sūdo VlnE93, BPII283. Baisiai rūstauja ant nepaklusnųjų MT47. O teip nerūstauk, mielas pone, nerūstauk, o neilgai atmink piktybes mūsų MP77. Prašau tave, pone, nerūstauk, man daugesni kalbančiam BB1Moz18,30. Nebūk greitas rūstauti, nesa rūstavimas laikosi širdyje durnio BBPam7,10. Palaiminti…, kurie rū́staut nemoka DP533. Rūstavę susiderina SPII172. Nerū́stauki, senasis tėveli, aš parvesčiau jaunąją martelę JV943. Tik tu girdėsi, mergele mano, žodelius rūstaujančius, širdelę užgaunančius LTR(Plv). | refl. I, Bru, Als: Nerū́staukis, tėveli, ant manęs J. Nesang ponas neilgai rūstaujas KN31. Dėl to, jog ant manęs rūstautis įnikai SGII56. Kas rūstaujas neteisiai ant brolio savo, kaltas bus sūdo Ch1Mt5,22. Piktasis regės ir rūstausise, dantimis savo grieš Mž460. 2. prk. smarkauti: Ne vien Sambijoj [= Semboje] karė gaudė, bet ir kitose sritėse Parusio rūstavo S.Dauk. Vei, kaip iš vakarų tamsių rūstáudami vėjai vėl jau į žiemius bei rytus pradeda trauktis K.Donel. Ant žiemos narsai jau vėl rūstáudami grįžta K.Donel. Sušlamo medyje jau rūstaudami lapai J.Jabl. Siauski, jūra, oškit, bangos, klykit, paukščiai, rūstauk, vėjau! V.Myk-Put. \ rūstauti; apsirūstauti; įrūstauti; išrūstauti; parūstauti; perrūstauti; užsirūstauti

Ką reiškia žodis rūstaveidis? Visi terminai iš raidės R.