vylius reikšmė
Kas yra vylius? 1 vỹlius sm. (2) KBII107, K, KI230, KII223, Rtr, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Q87,532, MP98, B243, R, R264,285, MŽ, MŽ92,353,381, N, I, Gmž, S.Stan, M, L, Š, ŠT279 apgaulė, pinklės, klasta, pikta valia: Jo nėra čia vỹliaus J.Jabl. Jaunystė tuo ypač brangi, jog vyliaus nepatyrusi Pt. Iždavimas su vylium SD410. Prisaikintieji jį kūno sužeidimo iš vyliaus apkaltino LC1887,19. Kunigaikštis Utenis, apie tą Skirmino vylių išgirdęs, didžiai jį pagyrė ir davė žemės plotą M.Valanč. Kartais vyliais ir priekabėmis išvaro kunigus iš mokyklų, prikabindami kokį politinį nusidėjimą A.Janul. Pažinės tarp jų (žemaičių) ne vyliu, bet bendryba bu[v]o S.Dauk. Šitie… drėskimu, vagyste, nuomomis arba vỹliumi sau svetimą turtą ir valdžią atima DP270. Ir ieškojo vyriausieji kunigai ir mokyti rašte, kaipo jį (Jėzų) vyliumi sugavę užmuštų BtMr14,1. Nei galybe, nei vyliumi, nei malda, nei kerštu niekad negalėjo ingyt DP459. Niekumet nereikėtų griebties vyliumi, pasalumu arba panašiomis priemonėmis Vd. Kas gal ižsakyt visus vylius ir žabangus šatono, kuriuos visur o visur spaudo, idant mus praryt galėtų DP221. Ir dėjosi kaip kada pakajuj su jais norėtų būti. O vylius buvo BB1Mak 7,10–11. Kytrus būdamas vyliumi jus sugavau Bt2PvK12,16. Ak, kad šioje kalboje toliaus nei jokia niekystė, nei joks vylius bei klasta… nebebūtų girdėti A1884,88–89. Todėl jau suprantama yra vylių esantį, kurį visi pagonys ir karaliai žino BBBar6,50. Visur tikt vienas vylius ir dėl vyliaus nenor pažinti CII596. Brolis tavo atėjo su vyliu ir atėmė pašlovinimą tavo Ch1Moz27,3. | prk.: Iš tiesos tiktai vylius viens yra su kalvomis ir visais kalnais BBJer3,23. ^ Vylius visada randa sau prastą galą S.Dauk. Kas giras vỹliaus žodžiais, tas tankiai apsigaudina PP21. 2. viliojimas, gundymas, gundantis dalykas: Griekas neplaktas nebūs: tas vỹlius į gerą neišeis Rdn. Toks mergininkas, vỹliais ir eina Krš. Ksaveras matė visus moteriškus jos vylius Vaižg. Vaikai tikrai nepasiduos maskolių vyliams, nors ir priversti bus lankyt mokyklas V.Kudir. Išlaikyti gryną, taurią sielą ir jokiems gyvenimo vyliams nepasiduoti – tai kiekvieno žmogaus pareiga Pt. O kurs pasėtas yra erškėčiuosa, yra tas, kursai klauso žodžio, bet rūpestis šio svieto ir vylius turto nusmelkia žodį ir notneša vaisiaus Ch1Mt13,22. 3. MP145, BPII421, S.Dauk melas, neteisybė: Ten yr vylius, ne teisybė Sln. Neturėk kalboj vyliaus brš. Tegul suturi liežuvį savo nuo pikto, ir lūpos jo nekalba vyliaus A.Baran. Jis nepadarė nuodėmės, ir nerasta vỹliaus jo burnoje brš. Jis neteisybės nė vienam nedarė, nei vylius nasruosa jo buvo VlnE215. Nasruosu jo vyliaus nebuvo BPI143. 4. jaukas, masalas: In vidų dedamas vylius: žuvims – duonos pluta, vėžiams – varlės ar šviežia žuviena EncIV898. [Vilkas] uodė tą vietą iš visų pusių. Uoslė sakė, kad ten nėra vyliaus rš. 5. Db pasala: Tik trys (lietuvių sargybiniai) iš viso sunkiai sužeisti iš vokiečių kryžiokų vyliaus išsprūdę A1883,40. ◊ tolì vỹlių galaĩ; Kos157 negreitai kas bus: Dar toli vylių galai KrvP(Vlkv). netolì (netõl) vỹlių galaĩ greitai kas bus: Birželis jau stojo, rodos, tikėjais būti paleistas liepos mėn., tai jau netol vylių galai Žem.
2 vỹlius, -ė smob. (2) kas meluoja, apvilia, apgauna: Vỹlius, kurs vieną šneka, o antrą mislija, prižada, o neduoda, nedatur[i] žodį J. Užvilė kaip vylius koksai J.