uoslė reikšmė
Kas yra uoslė? uoslė̃ sf. (4) [K], Rtr, KŽ, úoslė (1) Š 1. ppr. pl. [K], L, Š, BzBkXVIII245 anat. nosies landa, ertmė, nosiaskylė, šnervė (cavum nasi): Geras uosles turi jis, t. y. greitai užuodžia J. Lapė tur geras uoslès J. Šuo turi geras uoslès KI525. Meška, labai geras uoslès turėdama, tuo užuodė, kur lavonas guli Sch168. Jei uoslių vidus lygus, tuomet nosligės nėra rš. Pilk [vaistus] į uosles arklio po vieną mažą malkelę LMD. 2. N, M, Š, Rtr, DŽ, ŽŪŽ154, GrvT14, Dkš, Dkk, Pln išorinis pojūtis, kuriuo sugebama pajusti ar atskirti kvapą: Uoslė, skomas, jutimas S.Dauk. Uosle skruzdėlė atskiria savąsias nuo svetimų A1885,116. Tura [šunys] uoslès, neišeis [niekas] – užuoda Pj. Jo šuo labai gera uosle buvo J.Jabl. Arklys tur uõslę ir ausis geras LKT68(Pp). Jau ta tavo uoslė̃ – duok jau ramybę – da negėriau, o jau užuodi Jrb. Šernai turi labai gerą uõslę Dbč. Ans (kranklys) tura tokią uõslę, kad par kilometrą kvapą užuoda Sd. Kažin, a tos pelės teip tura tokias uoslès Vvr. Ežiai blogai mato ir daugiau pasikliauja uosle rš. Kas tai do uosliùkė! Graž. [Paukščio] uoslė netikusi, girdėjimas nekoks Blv. Kurčių-nebylių uoslės jautrumas esti labai padidėjęs V.Laš. ^ Tokia uoslè galėtum šuniu būt JT352. 3. FT, DŽ prk. nuvokimas, nujautimas: Uoslė gali reikšti tą pat, ką ir nuojauta KlK34,50. Uõslę turi – visa suranda DrskŽ. Aš jau jį po uõslei suprantu, ko anas nori Prng. Šuo turia uõslę, kur geras žmogus, o kur ne Smln. | Jis turi gerą kalbos uõslę NdŽ. ^ Tas žaltys šunies uoslè gyvena (sužino ir įskundžia) Krš. Pačios uoslè gyveni i bambi Pj. Zuikio uoslè (bijodamas) ilgus metus išgyveno Krš.