šnervė reikšmė

Kas yra šnervė? šnervė̃ sf. (4) NdŽ, KŽ, Vlkj, Nm, Pžrl, šnérvė (1) NdŽ, šner̃vės pl. (4) KŽ, šnérvės (1) DŽ, NdŽ, Grž, Smln 1. LL14, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, ŽŪŽ153, Skdv, LKT272(Ps), Btg, Paž, Skrd gyvulio snukio, paukščio snapo viena iš dviejų kvėpuojamųjų angų; pl. abi kvėpuojamosios angos, nosys; snukio galas su kvėpuojamosiomis angomis: Gagų labai gerai išlavėjusios šnervių liaukos rš. I šnérvės putoms aptaškytos DūnŽ. Griebk arklį už šnérvių, tai išturėsi Ėr. Arklys smarkiai pučia par šnérves Vb. Tie arkliai eina šnervès išpūtę, negali išlaikyt Gs. Kai už šnervių̃ nutveri, tai da išlaikai tą karvę Jrb. Tas jautis tai toks piktas būdavo, eini pro šalį, tai tik šnervès išpūtęs pūtuoja Snt. Kaip mūs žirgeliai ės, per šnervès byrės, o per uodegą šonų nebus matyt LB275. Jau meškutė nudvėsė, į šalis šnerves išvertė DvD433. 2. NdŽ, KŽ, MedŽ364 viena iš dviejų nosies skylučių, nosiaskylė; pl. abi nosiaskylės: Jis tur geras šnervès, užuod gerai J. Šner̃vės [girtuoklio] prytrauktos spalių Grd. Visa dešimt vyrų pakėlė galvas ir patraukė šnervėmis P.Cvir. Tokiam žalčiuo (pasileidėliui) į šnérves dratą įverti! DūnŽ. Kai gerai velnią įsižiūri, tai su viena šnervè (flk.) Skr. 3. ppr. pl. NdŽ, Lnkv nasrai, snukis, lūpos: Kai gausi par šnérves, tai nelandysi, kur nereikia Kair. Kad daviau jam per šner̃vę! Skrd. 4. pl. arklo dalis, prie kurios pritvirtinama žagrė ir slidė: Plūgo šnervės Grž. ◊ šnervès susùkęs (išpū̃tęs) piktas, nepatenkintas: Ji šnervès susùkusi vaikšto Snt. Šnervès išpū̃tęs, piktas mat Snt. šnervès tampýti Lkš niršti, pykti.