kulnas reikšmė
Kas yra kulnas? 1 kul̃nas sm. (4) DŽ, NdŽ 1. kojos pėdos užpakalinė dalis: Par kul̃ną eina pūliai ligoniui J. Klumpė labai pritrynė kulną, tai ant galų pirštų turėjau vaikščioti Krok. Ant kul̃no man votis pradėjo augti Lp. Kulno kaulas, arba kulnikaulis rš. Ot užmyniau tau ant kulno – šoksiu ant tavo vestuvių Pg. Neik basas taip toli – kai pasimuš kulnaĩ, tai žinosi! Vb. Pasimušiau kul̃ną Pc. Stovėk ant kulnų – niekas nepastums Rs. Galva paliko it kulnas, be kokio plauko M.Valanč. Nuo galvos iki kulnų̃ NdŽ. ^ Ubago kulnai taukuoti (apšalusi svirtis) Škn. Mano širdis net kulnùs daužo iš baimės (labai smarkiai plaka) Ds. Gyvos bėdos kulnus pakaustė KrvP(Dg). 2. kelis: Atsiklaupė ant vieno kul̃no Lš. Nuo klūpojimo sopa kulnus Vs. 3. gyvulio kojų sulenkimas (ppr. užpakalinių kojų): Arklio kulnaĩ, gaidžio pentinai Vdšk. Duokit [zuikiui] akmeniu kulnan, ir pagausit Kpč. Arklys susgurino kulnus, dabar bėgt negali Pls. Gali būt ir trumpos ienos – mūs arklys kulnų nebijo (nesibaido, palietus kulnus) Alv. Arklys nebijo kulnų̃ Rm. 4. gurnas, kulkšnis: Kulnaĩ, arba kulneliai, yra po du ant kiekvienos kojos iš abiejų letenos pusių kauliukai Ds. 5. J bato paaukštinimas prie užpakalinės pado dalies: Primušk kulnus Lp. Būč nupirkęs kamašelius su aukštais kulneliais (d.) Krp. Sunku vaikščioti su aukštais kulnais rš. 6. kojinės pėdos užpakalinė dalis: Kulnui megzti imama pusė visų akių rš. 7. duonkepės krosnies pagalbinis dūmtraukis, rankovė: Reikia kulną išvalyt – dūmų nebetraukia Pkr. 8. prk. menkas, niekam netikęs žmogus ar taip koks padaras: Kul̃nas būdamas, da jis salką dirba Ėr. Suėjo tokie kulnai ir kalbasi lenkiškai Ėr. Bet už kokio kul̃no tai neleisiu [dukters tekėti] Kp. ◊ ant kulnų̃ (kul̃no, kulnañ, kulnuõs) bū́ti (eĩti, lìpti, gul̃ti, mìnti, výtis) įdurmu ką daryti (eiti, vyti), neatsilikti: Jis man ant kul̃no ir ant kul̃no (iš paskos pjaudamas neatsilieka), vos spėju iš pradalgio išbėgt Pg. Arklys alsavo nuvargęs …, o žalčiai da vis an kul̃nų Jrk118. Ant kulnų̃ mìna Šk. Ant kulnų̃ gùla, pjaudamas šieną Dkš. Rišėja lìpa pjovėjui ant kulnų̃ Jnš. Jis visą rytą vis buvo Tautrimui ant kulnų I.Simon. Vẽjasi ant kulnų̃ Ėr. Pjauna bernas paskui gaspadorių ir vis jam kulnuos Ds. Štai jau netoli rubežiaus …, karalaitė jau ant kulnų lipa BsMtII55. Pamatė juodu vyrą …, pro juodu lyg prasiskubinantį ir mistrui ant kulnų einantį BsV340. Mirtis kiekvienam mums ant kulnų lipa rš. į kul̃ną varýti pavyti: Kulnañ varýti Rdm. kulnùs daužýti ãšaromis labai verkti: Kitąkart netikėsiu, nors ir ašarom kulnus daužytų An. kulnaĩ nesíekia žẽmės sakoma apie greitą ėjimą: Kad lekia, tai kulnai žemės nesiekia Pn. nuo kulnų̃ neatsitráukti eiti vis iš paskos, pridurmu: Sekė tiek kelio, neatsitraukdamas nuo kulnų J.Balč. kulnų̃ neatkélti (nepavil̃kti) būti silpnam, nusilpusiam: Katras kulnų neatkelia, ir tas burną atveria Nm. Katrie kulnų nepavilko, ir tie tanciun susirinko Kp. Tas šuo, iš bado kulnų nepavilkdams, išė[jo] nuo to žmogaus Brt. kulnùs užkélti stvertis darbo: Kai reikia užkelt kulnus, tai i ligos išlaksto Ėr. kul̃ną pakélti; brš sukilti prieš ką nors: Kursai su manim valgo duoną, pakėlė prieš mane kulną savo BtJn13,18. kulnùs parvil̃kti sunkiai pareiti: Led ne led parvilko kulnus namo BM76. kulnùs (kulnaĩs) raitýti 1. smarkiai bėgti: Jei pasaulis tau brangus – eik šalin! Raityk kulnus! B.Sruog. Kulnais raitė, gryčion bėgo O. 2. šokti: Eina meška per šventorių, kulnus raitydama Kp. Abėcėlę gražiai skaitė, kiti dyki kulnais raitė O. kulnaĩ svỹla prasti reikalai, neįmanoma išsilaikyti: Matyt, blogai fašistams klojasi, kulnai svyla, kad jau bažnyčios paramos prireikė (sov.) sp. kul̃ną sutrìnti; brš nugalėti: Tujan sutrinsi jai kulną Ch82. žẽmės nesíekti kulnaĩs 1. smarkiai bėgti: Kad lėkiau – kulnaĩs žẽmės nesíekiau Šmn. 2. būti numirusiam: Tuokart pasnikas, kaip kulnais žemės nesieksi NžR.
2 kul̃nas sm. (2, 4) žr. 1 kuinas: Niekam nevortas šitas kul̃nas Vdn. Eržilas bais gražus arklys, o kul̃nas tai prastas Gdr.