Kas yra manim? manim̃ pron. pers. sing. 1. instr. NdŽ žr. manimi. 2. acc. žr. mane: Tai ką tu veiksi, manim pakirtęs, iš mano šakytelių? (d.) Dglš. 3. alativus žr. manimp; pas mane: Manim̃ dar mažas bit (aš turėjau dar vaiką) Zt. Manim̃ devyniolika avilių Zt.