mažas reikšmė

Kas yra mažas? 1 mãžas, -à adj. (4) 1. SD141, R, K kuris nedidelio ūgio, aukščio, nedidelių matmenų: Atėjo mãžas žmogelis Rm. Pasistatė mãžą namelį Prn. Uogos dar mãžos kaip žirneliai Jnš. Mãžas kaip pipiras Rs. Mažas kai pupa J.Jabl. Mažas kaip nagas Sim. Maža kaip kielės akutė LTR. Jo daržas mãžas Ėr. Apynėlis mažas, ale labai gražus JD1. Rugeliai mažì – galia zuikiai veselę kelt Trg. Jonas mažèsnis už mane Vlkv. Ar negali parinkti mažesnių̃ bulvių? Jž. Aš turiu sesulę už save mažesnę KrvD27. Jų rugiai mažesniai (mažesni) Pgr. Kalne du medeliu augo: vienas buvo aukštumo sulig manim, antras mažėlesnis J.Jabl. Jis kiek maželesnis už mane Ėr. Man ir mažiausis plaukas pasišiaušė BsV158. Mažiliáusią saujelę druskos tedėjau, o prasūdžiau košę Šts. Man prisimena mažosios klasės ir suolai, sustumti į gretas E.Miež. Mažasiaĩ šuva lygiai kibirkštis tuoj šoka Lkm. Pačia mažą́ja [dalge] nepapjausi Ds. Mažõmsiom [dalgėm] pjovėm Ds. Mažósias bulbeles kiaulėm suliuobėm Č. Suskusk mažą́sias bulbikes Vdk. Mažam̃jam puode supiltas pienas Dkšt. Ar su mažúojuo vežimėliu važiuosim lapų? Šk. Nuo rytų pusės buvo mažosios durys S.Dauk. Mažasis pirštas MŽ185. Tavo žiedas mun nė ant mažojo netinka Lkv. Mažieji javai (miežiai, avižos) Krp. Mažasis kragas (zool. Podiceps ruficollis) T.Ivan. Liuteris mažamęjime savame katechizme ragina DP456. Mažùtis kaip aguonos grūdas Ėr. Marškinėliai jau buvo per mažùčiai Pn. Didelės čia žuvys, ne mažiùtės Pš. Akytės mažutytės kaip gintarėliai J.Jabl. Mažutùkas laikrodėlis Krok. Jo dantys smulkūs, mažučiùkai Rm. Tas paukštelis mažutėlis dėl savę peno storojas A.Strazd. Mažutėlytis augalėlis rš. Tėvas buvo jų mažyčiùkas Ssk. Mažùkas [pirštas] Vlk. Vaikutis mažùkas atsirado Arm. Čiulba, rykau[ja] paukščiukai, žalios girios mažiukai d. Atkišo rankos mažiuką pirštą BsPIV21. Didžiausias žuvis išrink, o mažiukes atgal sumesk BsPIII223–224. Lietuvos vietinė avis mažiukė rš. Prieky kažin kas stovi, kaip ir žmogus mažiùtis Brž. Ai tas muno vaikelis mažutùitis Krš. Vaikas mažukùtis Eiš. Kap riešutai bulbos – mažukùtės tokios Vlk. Mažukùtis kai aguona Pls. Mažukutùkai obuoliai ir itoki brangūs Arm. Kiauše varlytė būna mažukùtė Trak. Langai mažikùliai, tik po du stikliuku Dv. ^ Šitas obuolaitis bus… mažių mažiausias J.Jabl. Nei mažùt mažiáusio trupinėlio nepaliko Sb. Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga KlG161. Mažas keras didelį vežimą verčia B. Mažas krūmas – didžios šaknys B. Maža gyvatė didį jautį užmuša Pln. Mažai skylei mažo kamščio reikia Btg. Daug mažų̃ didelį parverčia Klt. Maži šunyčiai ir didelius sujaudrina B. Mažu gimė – didžiu augo J.Jabl. Mãžo ūgelio, mãžo ir protelio Gs. Mažà galvelė, ale apvali (protinga) Ds. Mažas puodelis, skani tyrelė (riešutas) Sim. Mãžas mãžas arklelis dieną naktį jojamas (slenkstis) Pln. Maža maža trobelė, pilna kultuvelių (burna ir dantys) Kv. Mažẽsnis už šunį, didesnis už arklį (balnas) Sch56. Mažutis namelis, šimtas langelių (siuvamasis antpirštis) Pn. mãža n.: ^ Didžia – durna, mãža – pikta, vidutinių – reta (kiekvienas žmogus vis kuo nors išsiskiria) Ds. mažỹn adv. K: Mažyn eimi R. Debesėlis ėjo mažỹn ir mažỹn, ir visai pranyko Vrb. Tu jau visai mažỹn nuaugai – nė pats apsirengti negali Vrb. ^ Sėdž panytė ant stalo ir vis mažyn eina (žvakė) LTR. ║ kuris nedidelės apimties, trumpas: Mažos istorijos apie Tverečių Tvr. 2. nedaug amžiaus turintis, vaiko metų: Kaime mažas būdamas, ir gyvenau J.Jabl. Mãžas piemenėlis, didis vargdienėlis Gg. Mažų̃ vaikų darbas Ms. Vaikai ne taip bemažì, kad negalėtumi palikti numų Šts. Oi, ūžkiat, gauskiat girioj, medeliai: maži mano broleliai StnD21. Mergytės mažos, dainelės gražios JD1380. Dėkui tėveliui ir motinėlei, kad mane mažą augino (d.) Ds. Ir mãžasai už pusę didelio suvalgo Tršk. Antanų mažieji tikri peštukai Šk. Mažiemsiem dovanų atavežė Alks. Ilgas pasakas mažiemus seka pirkioj vakarais S.Nėr. Vai čiūčia, liūlia, mažutėli! rš. Paskui ėmėsi šviesti mažiutėlius V.Kudir. Viską atidaviau mažájai sesytei Vl. Duok mažámjam vaikui pieno Dkšt. Tas mūsų mažasaĩ vaikas – visiškai ìšnyka Ut. Tik pats mãžasiai vaikas buvo likęs namie Rš. Ir mažysai vaikelis kur man dėt? Lz. Jau pats mažysiai Adomo lig penkių suskaičiuoja Mlt. Ir ji nusiuntė, ir atvadino Jokūbą, savo mažąjį sūnų BB1Moz27,42. Kelk kelk, mūsų sūneli, kelk, visų mažiausiasis JD742. Ji buvo dar visai mažytė J.Jabl. Buvau dar mažytučiùkė Rm. Jis buvo tuomet dar visai mažutis, mažutėlis J.Jabl. Liks mano vaikai mažùčiai Lkm. Aš dar buvau mažutùkė Vrn. Mažutytį vaikelį bose vandenyj radusios BsPII95. Mano mažiùtis vaikas apsirgo Krsn. Kogi aš neverksiu, mažiute būdama NS1076. Paskui ją iš sykio pasileido bėgti pora mažiutėlių vaikų V.Piet. Da mažiū́tis vaikas Aps. Aš kad mažiùtis buvau, manęs ieškodavo labiau kaip grybo (vargdavo, kol atrasdavo prapuolusį) Klov. Tie vaikai mažiáusiai (mažiausieji) jau eina į mokyklą Erž. Kad aš buvau maželýtis, pievos tos lingavos Šlv. Ma[no] vyras man mažukučiùs vaikus paliko Arm. Paliko mažiukùs kap žvirblius Drs. Kai buvau mažučiùkė, kakliukas buvo nuogas Šr. Paliko vaikelius mažučiukeliùs Str. Aš buvau mažiukėlis JV1012. Pasamdėm mažiukytį piemenuką, ir praganė visą vasarą Vrnv. | Bernavo pas mano tėvus keletą metų. Pirma buvo mažuoju, paskui jau didžiuoju bernu I.Simon. ^ Maži vaikai, maži vargai; didi vaikai, didi vargai VP29. Iš mažų išbėgo, ale didžiu nepavijo MŽ344. Iš mažo išbėgęs, didžio nepavijęs LTR(Šll). Ar didis, ar mažas esi, darbuotis tačiau turi Brž. Kaip mažas darysi, ir užaugęs rasi LTR(Grk). Tėvai, duok peilį, nebūk mažas (nesierzink) Alk. Senus mažus darban varė JD210. Verkia kaip mãžas vaikas Prn. 3. kuris nedidelio skaičiaus, kiekio, negausus: Stirnos laksto mažaĩs pulkeliais Ėr. Mūsų mažà klasė (nedaug mokinių) Prn. Vestuvės tai visiškai mãžos buvo (nedaug dalyvių) Jnšk. Šitas žmogelis pats mažo turto J.Jabl. Jis mãžo mokslo Jnšk. Turėjęs taip pat samdyti arklį ir leisti nemažus pinigus J.Balč. Nebūtum ruduo: nuo mažõs rasos tuo purvai daros J. Šiemet duonelė bus maža (nedaug užaugs) Ėr. Kap malūną paleidžia malt, tai vanduo paskelia, o šiandiej tai mažùkas (nuslūgęs) vanduo Šlčn. Te mažesnis vanduo (ne taip gilu) RdN. Valgis mãžas (nedaug duoda valgyti) Grv. Žalė mãžo pieno, lyg bergždinė Gs. Dar maži metai, tai nepriima mokyklon Vlk. Kaip tu buvai mažų metų pas mane, nemokėjai patykom vaikščiotie BsO331. Jo duktė mažų̃ metų FrnS90. [Darbininkai] gavo mažesnès valandas (mažiau valandų dirbti) Ėr. Nelinkiu niekam nė mažiáusios dalelės savo gyvenimo Rs. Ans mažu (mažumu) pasitenkino Sr. Su mažu gal žmogų papenėti BPI317. ^ Su mažu pasirodyk, su daugiu pasislėpk PrLXVII19. Daug norėdams, ant mažo atsisėdi B. mãža adv.: Nemaža esam šeimynos J.Jabl. Paskui suskaitė pinigus: maža – ilgam nepakaks J.Bil. Ar maža jisai melavo, kad žmogus būtų galėjęs jo žodžiais patikėti V.Krėv. Šiemet labai mãža aviečių Brž. Mãža metų And. Mãža kelio negero Srd. Nei daug, nei maža šios dienos darbo Sn. Kaip maža žmones apie tave rūpinas DP11. Širdis mūsų … nei maža nepakrutinas DP14. ^ Daug apžiosi, maža nukąsi Kpr. Daug darbo, mãža naudos Ėr. Už tokį paršą gausi mažių̃ mažiáusia (ne mažiau kaip; bent) trisdešimt rublių Rm. mažaĩ adv.: Mažaĩ bevalgo ligonis Ėr. Mažaĩ yra grybų Mrc. Duonos mum visai mažaĩ reikia Klvr. Daug dirbo, mažai naudos padarė Jnšk. Mūsų mažaĩ sėjimo Drsk. Lizdo galuose palikit joms (bitėms) daugiau medaus, viduryje mažėliau J.Jabl. Aš niekuomet negaunu nei daugesniai, nei mažesniai, bet vien tiek S.Dauk. Duok jam mažiáusiai KII348. Sau mažiáu (mažiausiai) metro ilgio turia būti duobė Ggr. Manas tai mažaĩ parvažiuoja, jūsis tai dažnai Arm. ^ Daug kalbėsi, mažai dirbsi KrvP(Jnš). Kur dideli dūmai, ten mažai ugnies Vdk. Daugiau klausyk, mažiaũ kalbėk TŽIII376. mažỹn adv.: Dienelės trumpyn, darbeliai mažỹn dz. Pinigai eina mažỹn, baigiu visus išleist Ėr. 4. nesmarkus, silpnas, menkas, nežymus: Jau visai mãžas šaltis Ėr. Drebulė, mažiausio vėjelio pučiama, tuoj ima drebėti J.Jabl. Mažà (trumpa, nešalta) žiema buvo Jon. Sopėjimas mãžas, galima kęst Ėr. Vakare šviesa maža, tai spartos nėra Rdm. Da senas nebūt, tik tep mažos sveikatos Gs. Seniejai mãžo miego bėr Šts. Mažà galva mokslo nepasieksi Šts. | Maža mano iškalba ir su šiaip jau žmogumi Žem. | Net pakalbinti mėgino vyrą ir sūnų, bet nei vienas, nei kitas mažiausiu neatsiliepė žodžiu V.Krėv. | Mažas džiaugsmas, į jo nagus pakliuvus Prn. Mažà bėda, kad nemoki – išmoksi Ėr. Maža garbė taip jau garbė B. Šio krašto gyventojai neturi mažiausio supratimo apie raštą ir literatūrą J.Balč. Maži juokai, kad reik verkt Jnšk. Mažiùkę šviesą dek, sakiau gi! Plv. Pryš mãžą aušrą atsikėliau Mžk. | Kariavedis mažesnės valdžios SD71. Kam bailūs este, mažo tikėjimo? DP78. ^ Iš didelio (didžio Sch77) debesio mažas lietus Trgn. Bet kiek turime etimologijų, kurias mums brukte bruka žmonės, neturį mažų mažiausio filologiško prasilavinimo K.Būg. mãža adv.: Jis mãža tesupranta tam reikale Ėr. mažaĩ adv.: Mažaĩ regi Pls. Mažai prietelius tave tas myli, kurs, tavo ydas regėdamas, tyli rš. Aš su juo mažaĩ pažintį turiu Vlkv. Ir vėl užeina didžiau, vėl mažiau; bet visai nenustoja lijus Žem. Mažai saldu buvo Rdm. Dabar biškį mažiliau beputa vė[ja]s Lkv. ^ Reik veizėti, kad gruntas būtų mažai mažai per dvi ar tris kurpes išpurentas S.Dauk. mažỹn adv.: Jo sveikata eina mažỹn Rm. Tas ligonis kasdien eina mažỹn Užp. Šis džiaugsmas visada trivos, neis niekad mažyna PG. O audra nusenka iš to ir ėjo mažyniui BB1Moz8,5. ║ nesvarbus, nežymus: Tatai mažesnė žala, jog … tie ižg sinagogų savų ižtremdinėja DP234. ^ Didžių vagių nėkas nekušina, mažūsius karsto S.Dauk. 5. trumpas (apie laiką): Vasarą naktis mažà Dv. Dabar dienos mãžos, naktys ilgos Grv. Palūkėk, bernužėli, ben šią mažą valandėlę d. Ugnis mažoj valandoj žmonėms turtus atėmė LC1882,9. Po mažos valandėlės karalius jau nieko negalėjo matyt BsPI25. Idant ant tos trumpos ir mažos gyvatos trumpi būtų kariai ir vargai DP542. mãža n.: Mãža laiko prie mergaitei būsiu Rmš. Ir dar jiems maža laiko! J.Jabl. mažaĩ adv.: Nemažaĩ sugaišau, kol jį suradau Rm. ^ Mažiaũ lauk, daugiau gauk Ds. | Mažai (praeis nedaug laiko), ir jau manęs neregėsite; ir vėl mažai, o paregėsite mane Ev. 6. kuris nežymios padėties visuomenėje, prastas, neturtingas: Mažu būdamas, su didžiais ponais nebrotaukis VP29. Kas maži žmonės, tims buvo sunku Klk. Aš tave nelankosiu, ba tu mažèsnis nuo manęs J. Buvo didžiavyriai, bet mažesniùs spaudė BM451. Būdamas mažesnis, nebūk didesnis LTR(Nj). Rūpinkimės, idant pent (bent) mažiausiaisiais būtumbim karalystoje dangaus DP485–486. 7. mažybinis, maloninis: Meili žmogysta buvo: ji vis, būdavo, kožną mažù vardu šaukia: Kastut, Jonuk, sūniuk, dukryt Trgn. Vaikus gera močia tik mažaĩs vardais šaukia Trgn. ◊ be mãžo; be mãža ko bemaž, kone, beveik: Be mãžo visi aukštaičiai nosburninių (nosinių) vietoje sako grynas, bet ilgas balses Jn. Be mažo tuo čėsu nepribuvo anie BPII115. Be mãža ko būt patys sudegę Vlk. Be mãža ko pilna puodynė Ktk. daũg mãža Smn maždaug, apytikriai, šiek tiek: Daũg mãža savo kortą žinau Jon. iš [pat] mãžo, iš mažulė̃lės (mažų̃) iš vaikystės: Iš mãžo akys buvo nesveikos Mrj. Ji iš mãžo vargsta Srj. Ana iš pat mãžo buvo ligota KlvrŽ. Vaikus savo iš mažo auginti Jzm. Turėjo sūnų, kurį iš pat mažo mokė S.Stan. Iš mažų̃ toks geras buvo vaikas, o dabar baigia pagest – nebeklauso Slm. mažesniám bū́ti nusileisti: Galo nebus ginčam – vienas turi bū́ti mažèsnis Jnš. Magde, bū́k mažèsnė, tegul jį galas! Gž. Būk mažesnė pri burnos (gerk raginama) Šts. mažà dienà ankstyvas laikas (prieš aušrą): Dar maža dienelė buvo, kad liuobam kelti kulti Plng. mãžos diẽnos vaikystė, kūdikystė: Prisiminė jisai savo mažas dienas, savo motulę ir tėvelį V.Krėv. Tai buvo mano mažų dienų draugas, su kuriuom paskum niekados nebesusieidavau J.Bil. Nuo pat mažų dienų tavo paveikslas mano širdyje gyveno J.Bil. Nuo mažų̃ dienų̃ pieno nevalgau Jnšk. Iš mažų̃ mẽtų pripratau rūkyt Nmč. Aš iš pat mažų̃ dienų sirgau KII182. Iš mažų dienelių augom be tėvelių (d.) Grž. mažaĩ kadà retai: Aš tų kopūstų mažaĩ kadà verdu Gr. Mažaĩ kadà tesusitinku Krš. mãža ką (ko, kada) nesvarbu, nieko nereiškia, kad…: Maža ką, kad jis mažas, bet stiprus Krok. Mãža ką žada, nei ateis, nei nieko Ktk. Maža ką kada sakiau! A.Vien. Mãža ką tau kas sako (tu to neklausyk)! Lp. Mãža ką jis nori: ne viską galima tuoj ir duot! Alk. Mãža ko tu norėtum, ale kad nėr Ds. Mãža kada kas bus – duok dabar Dkš. mãža ką (kiek) bent kiek, nedaug, truputį: Kiaulės maža ką didesnės už ežius Rp. Kad nor mãža kiek duotų! Lp. Tai man ne vaikas, kad mãža kiek prisikliudai, tai ir verkia Rod. mažõs kalbõs Ms nešnekus: Aš ne teip, kaip visos moterys: aš tokia mažõs kalbõs Všk. Kas y[ra] mažõs kalbõs, tas nėko i neišmano Vkš. mažõs širdiẽs; SD334 paprastas, nuolankus, neišdidus. nuo [pat] mãžo (mažulė̃s) iš vaikystės: Mūsų vaikai nu mãžo pri darbo pripratę Ll. Ans jau nu pat mãžo toks kriokalinis Grg. Nuo mažiulėlės be motinėlės, maža papratus vargelį vargti Š. po mažám praėjus nedaug laiko, netrukus: Matysi po mažam, kaip visas sutaškės RD201. Po mažam, tai neregėsit manęs; ir vėl po mažam, tai regėsit mane Bb1Jn16,16. su mažà dienà anksti, auštant: Su maža diena atsikėlė Vb. Kažkoks velnias juos prikelia su maža diena J.Avyž. Su mažà dienelè išrūko į grybus Jnš. už mãžo netrukus: Už mažo jūs neregėsit manęs ir vėl už mažo regėsit mane BPII68.
2 mãžas sm. (4) kūdikis: Po kiek laiko žmona sulaukė mãžo Gdr. Sūnaus atsirado mãžas (gimė sūnui kūdikis) Jnšk. Sunku dabar jai žmonelei su mažaĩs Paį. Kai mažas yra – vienas vargas Mžš. Turi mažą ant rankų, negaliu sveikinti Ob. Ji dabar su mažù – iš namų negali išeit Jnšk. Kano mažas gul vygelė[je]? JD1074. Kai tu turėsi mažiuką, aš jį nešiosiu P.Cvir. ^ Neužaugo mãžas be rėkimo, višta – be karkimo LTR(Jrb). ◊ kaĩp po mažám kietai (miegoti): Miegojai kaĩp po mažám Sv. po mãžo (mažám, mažù); prie mãžo apie gimdymą: Moteriškė mirė po mãžo Kv. Žmona dar tebeserga po mažám Dbk. Išlakino daktarą pri mãžo (prie gimdymo) Skd. Pati mirė pri mãžo Plt. Guli po mažù Mžš.

mažas sinonimai

mažas antonimai

mažas junginiai

labai mažas, mažas akmenukas, pasaulis mažas

Ką reiškia žodis mažasklypis? Visi terminai iš raidės M.

Draugai