kulti reikšmė

Kas yra kulti? kùlti, -ia, kū́lė K; SD153, R 1. tr., intr. šalinti grūdus iš varpų: Kūlikai rugius kùlia Dkš. Pas mumi kùlt ateidavo Brš. Nėra kas kulia (nėra žmogaus kulti) J.Jabl(Jnšk). Nei kulsi, nei malsi, nei duonos kepsi J.Jabl. Ji laikė apglėbusi grabą, kuris svyravo, paguldytas minkštuose, dar nekultuose šiauduose P.Cvir. Ir dar̃ kùlia spragilais Klvr. Jų rugiai jau kuliami J.Jabl. Kad kulama būs, iš vakaro reik bulves nusikaišti Šts. Oi kū́liau kū́liau šiaudus be grūdų, padariau alutį grynų avižų (d.) Slnt. Ar turi kuliamą mašiną? J.Jabl. Jaučiui kulančiam neužriši nasrų Mž31. Išėjo tada iš kuliamo tako ir pasikloniojo Dovydui Ch1Krn21,21. Atėjo moteriškė and kuliamos aslos ChRut3,14. Afieravosi aną kultą grūdą iš pilnų žalių varpų Ch3Moz2,14. Ir kuląsis lūkestyje tur kulti, kad gautų pagal savo lūkestį NT1PvK9,10. ^ Dvi dvylika kūlė, totorukas vartė (dantys ir liežuvis) flk. kultinaĩ adv.: Kùlk linus kultinaĩ, ir bus nūkulos J. | refl.: Kaip kuliasi rugiai? J.Jabl. Šiemet javai visai nesìkulia, daug grūdų lieka varpose Snt. 2. tr., intr. mušti, perti, daužyti: Tylėk, paršeli, gausi kulti! Sd. Ir davai ana jį kùltie Lz. O kad ėmė jiemdviem užpakalius kulti, kad ėmė kulti! rš. Martelė vištą kulia, kol (kodėl) ana capulių nežindo (ps.) Lz. Kap gali maną vyrišką kult botagu?! Lz. Man kap kū́lė gerai! Aps. Ar negavai kartais kulti?! Žd. Uždengė veidą jo, mušė ir kūlė jį DP161. Vežimas ėmė gult, tekiniai paskubėjo, kula arklį į kulnis Žlv. | Ledai kūlė rūteles, vėjas laužė roželes Nm. Vėjas kūlė lapelius, liemenėlį judino (d.) TDrVII66. | Eikim jaunųjų kultų (žadinti smarkiu beldimu) Užp. | prk.: Vokiečiai vos ne per pirštus iš automato kulia (šaudo) rš. Visą žiemą paltuką kūlė (nešiojo), o da, žiūrėk, kitai užteks Al. Tą laikraštį kùlia ir kùlia (skaito) kap viedma pupas Mrc. 3. tr. skalbti; velėti: Tu nemoki kùlti Drsk. Eik rūbų kùlt Lb. Kuldamà audeklus, atšalo rankas Švnč. 4. tr. grūsti: Prisakyk vaikams Izraeliaus, kad atneštų tavęsp čystą kultą alyvos medžio alyvą Ch3Moz24,2. 5. tr. ardyti, daužyti, trupinti, mušti į gabalus: Patrakėliai dieną ir naktį trimis taranais mūrus kula S.Dauk. Labai buvo inšalę žemė; kūlėm kirviais ir nemožna nei kap ankasti Lz. Vis dar tebkula torielkas Šll. Sukulkit kulkit nete ižgi grunto PK98. Tą miestą labai kùlia (bombarduoja) Ėr. | Kulk kiaušį, tepk sviestą ir valgyk Vkš. ^ Ir šventieji puodus kulia PPr188. | refl.: Par Velykas eina kultis kiaušiais Skd. 6. refl. SD370 spurdėti, daužytis: Gyvolis, ant apierai vedamas, kūlės S.Dauk. Sakė, eik šalin, nekulkias M.Valanč. | prk.: Man širdis kùlias KI635. Marijos širdis kūlės kūne Ns1842,2. Kaip tai regėjo, tai jo širdis jame kultisi pradėjo brš. 7. refl. muštis, peštis: Bernaičiai tarpusavy kū́lės Žln. Sa kitais nesikū́lė Zt. Dyvai jam, jog gali būti toksai pusvalandis, kad niekas nesikultų su juo Vaižg. 8. refl. K, BŽ14, K.Būg, Blv, Kl, Tv, Krkl, Trg, Kv, Jž, Ds, Br, Plv, Ps išdykauti, siausti, dūkti; žaisti: Su savo vaikais kūlės ir po aslą ritinėjos kaip mažas Vaižg. Regėjau šunelį troboj begulintį ir besikuliantį su trečių metelių vaiku M.Valanč. Esopas su vaikais besikuląs S.Dauk. Kuldamos ir galuodamos P. Kulas, daužos, šokinė[ja], drabužį plėša Jzm. Jaunims nepakyri kùltis Brs. Vaikai kùliasi po kambarį Jnš. ^ Senis džiaugias stenėdamas, jaunikaitis važinėdamas, vaikas kuldamos M.Valanč. 9. refl. valkiotis, bastytis, trankytis: Nekulkias pašaliais P. Per naktis kitur kulias, retai miegti atgulęs JV1022. 10. intr. vargti, dirbti, plušėti: Jau kelinta diena kap kuliù (vaikščioju), ir jokios tvarkos negaliu tę rast Al. | refl.: Katrie dabar tęnoj gyvena, tai visi kulias Krns. Parvasar reikia kùltis su visokiais darbais Slm. Tai tep ir kùliatės?! KzR. 11. tr., intr. vaisinti, lytiškai santykiauti; lakstytis (ppr. apie gyvulius): Muno mitulys jau pradėjo kumeles kulti Kal. ^ Dieną gula, naktį kula Šts. | refl. J, Ant, Ut, Ds, Up: Avys rudenop kùlas Užv. Mūsų kumelė kùlias, reiks šiandiej jot in kumelį Dbk. | Tokia jauna pradėjo su vaikiais kultis Brs. Ana nepadoriai kùlias J. ^ Kai kalė kùlias, šunų daug yra Vj. 12. tr. pagardinti valgį riebalais, pramesti, užtrinti: Būtų geras [šiupinys], tik senu užkulu kultas Vdk. 13. tr. mušti, sukti (sviestą): ^ Iš veido (iš gražumo) sviestą nekulsi LMD. ◊ gálvą kùlti Als įgristi kam, įkyrėti, neduoti ramybės: Nekùlk be reikalo galvõs Slnt. kójas kùlti Šts daug vaikščioti: Vilkas dieną ir naktį kojas kūlė LTI40(Bs). kùltas nevelė́tas nevala, mėmė: Mat koks kultas nevelėtas! Šmn. Kožnas kultas nevelėtas ieško, kad būt graži Bsg. liežùvį kùlti Šts plepėti be saiko. tuščiùs šiáudus kùlti niekus plepėti: Ne, ji nenori kulti tuščių šiaudų, o nauju kuo atremti ji nežino I.Simon. vélnias kū́lė pupàs apie rauplėtą: Ant to snukio velnias pupas kūlė KrvP(Lzd). \ kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; parsikulti; perkulti; prakulti; prikulti; sukulti; užkulti

kulti sinonimai

Ką reiškia žodis kultinis? Visi terminai iš raidės K.