apkulti reikšmė

Kas yra apkulti? apkùlti, àpkulia (apìkulia), apkū́lė K, Š 1. tr. ne visai ar ne viską, didumą iškulti: Einam, kūlinius apkùlsme Sdk. Jau ant vieno šono ir apkūlėm klojimą Alv. Miežius apikulu SD235. Apkū́liau sykį klojimą J. Šita mašina javus tik àpkulia, daug grūdų varpose lieka Snt. | refl.: Prieš šventes ir mes truputį apsikū́lėm Ds. Didumą apsikū́lėm Jnšk. | prk.: Apsikùlk (nugalėk, atsikratyk) nors kiek bėdas, paskui taisykis radiją Gs. 2. tr. iškulti daugeliui: Viena mašina visiem negali apkùlt Ėr. Pirma miestalį apkulsu, paskui duosuos į sodas Vvr. 3. refl. viską iškulti: Šiemet žmonės anksčiau apsikul̃s Pc. Žmonys jau buvo apsikū́lę Vvr. Kaip apsikùlsma, pradėsma linus rauti Skdv. 4. tr. apmušti, apdaužyti: Marcė jį draugiškai apkūlė į nugarą P.Cvir. Stipresnieji klasės draugai dažnai jį apkuldavo J.Dov. Kas kiek, tuoj viens kitą ir àpkulia Gs. Girtas tai dažniausiai apìkulia bobą Užp. Už tokį darbą tave reikia smarkiai apkùlt Jnš. Kai jį vienąkart gerai apkūlė, tai daugiau nigdi nebeužkabinėja Vžns. | prk.: Ir ūsai jo nekaringi – gana liūdni ūsai žmogaus, kurį gyvenimas apkūlė rš. | refl. intr., tr.: Juk čia jau nebebuvo broliai ir seserys, o svetimi, kurie ir apsikeikdavo, ir apsikuldavo I.Simon. Mūsų vaikai tarpusavy apsikulia Jnšk. Žiūrėk, apskū́lė vienas kitą, ir vėl bovijas Skdt. 5. refl. kiek pasiausti: Pašėls, apsikul̃s ir paskui nurims Jnš. Teapsìkulia iš pradžios, praeis Jnš. 6. refl. apsiprasti, apsikęsti: Muši muši, apsìkulia, ir vis tiek neklauso Al. Taip apsikūlė ir Nečionys ir nebedrįso būti despotais Vaižg. Nu jau žmogus apsikū́lęs – ką jam bemačys, ar sakęs, ar nesakęs Slm. Bark nebark – jau jis apsikū́lęs Alk. Iš pradžių nepatiko, vėliau apsikū́lė Jnš. Apsikū́lė arklys, nei botago nebijo Mrs. | Kai matydavo, kad neišeina, tai būdavo kap koks apskū́lęs (nusiminęs) Str. 7. tr. apvaisinti (ppr. apie gyvulius): Raudukas mūsų bėrąją apkū́lė Kal. | refl.: Mūsų kumelė apsikū́lė pavasarį Up. Tavo triušiai jau apsikū́lė Slnt. Mūsų karvė apsikū́lė KlvrŽ. Kalė apsikū́lė Plt. Pilkoji avis apsikū́lė su juoduoju avinu Jnš. ◊ šìrdį apkū́lus prisivertus, be noro (ką daryti): Dirbi žmogus, šìrdį apkū́lęs, be kokio noro Vvr. Ka priverta, apkūlęs širdį i valgau Krtn. vélniu apsikū́lusi apie smarkią, neramią moterį: Bene tu su velniu ir esi apsikūlusi, kad tokia nerami! Brs. \ kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; parsikulti; perkulti; prakulti; prikulti; sukulti; užkulti

apkulti sinonimai

Ką reiškia žodis apkulzti? Visi terminai iš raidės A.