prakulti reikšmė

Kas yra prakulti? prakùlti, pràkulia, prakū́lė 1. tr. kiek kulti, truputį iškulti: Rugių duonai prakùlk J. Pyrago prakùlsim Gs. O jūs, vyrai, kaip prakulsite, atneškit man (gaidžiui) lesti Š. | refl. tr.: Jau prasikū́lėm rugių Gs. 2. tr. mušant paploninti: Teip neišgaląsi, reikia prakùlt Sdk. Prakùlk kirvio ašmenis, matai – labai stori Ds. 3. tr. M padaryti skylę, pramušti: Po tam ana prakū́lė vienam daikte skylę ir išstūmė savo vyrą Aru46(Zt). | Tilviks atlėkė, su snapu jam kaktą prakūlė JD1512. Kad ėmė kulti lazda, net šonus prakūlė Tvr. Anam galvą prakūlė LTR(Dr). ^ Šutka galvos neprakulia B. Juokas galvą neprakula LTR(Kl). Žodis galvos neprakuls Sim. Kad su manim gulsi, galvos neprakulsi (nieko tau bloga neatsitiks) Žg. | refl. tr.: Galvą prasikùlti KII33. | Galvą kur prasikultumei! (toks keikimas) rš. 4. refl. N šiaip taip pragyventi, pravargti. 5. refl. prasilavinti: Praskuls vaikas (ims geriau, lengviau mokytis) Lp. ◊ ausìs prakùlti įkyrėti: Ausès prakū́lė su toms pasakoms Krš. prakultà galvà labai ko nors norėti, stengtis pasiekti: Galva prakulta ant mokslo Kv. Ant madnųjų sermėgelių anims galva prakulta LTR(Krtv). Prakulta galva ant visokių niekų Jnš. Anai ant tų išeigų galvà prakultà Užv. \ kulti; antkulti; apkulti; atkulti; dakulti; įkulti; iškulti; nukulti; pakulti; parsikulti; perkulti; prakulti; prikulti; sukulti; užkulti