šiaip reikšmė
Kas yra šiaip? 1 šiaĩp adv. K, Rtr, Š, NdŽ, KŽ; Sut, N šiuo būdu, šitaip: Taip, šitaip, šiaip reikėjo padaryti J.Jabl. Šiaĩp galvodamas apsiriksi DŽ. Katinai su katėms surokavo šiaĩp padaryti PP44. ║ vienokiu būdu, vienaip (su atliepiamaisiais žodžiais „taip“, „kitaip“ ir pan.): Vienas sako šiaĩp, kitas teip KI56. Dzidorius visada parėjęs tai šiaip, tai taip žmoną kalbino LzP. Tai šiaĩp vartysiuos, tai teip, kol praleisiu naktį Vdk. Jis vartaliojas ir šiaĩp, ir taip J. Aš ir šiaĩp, ir teip laužau galvą – nieko nežinau Kp. Ir šiaip žiūrėjo prievaizdas, ir taip – nemato J.Bil. Tas mėgino ir šiaip, ir taip, o kad nieko neišėjo, tai trenkė kumščiu į stalą J.Balt. Dvarui [arti] galima ir šiaip, ir taip, ir bet kaip, jei tik prievaizdas ar tijūnas su rimbu nestovi V.Myk-Put. Velnias ir šiaĩp, ir teip norėjo išsisukti BM230(Čk). Kaipgi dabar reik lietuviškai rašyti, kad vienas šiaip, o kitas teip rašo? JDIII, XIVpsl. Žiūriu teip, žiūriu šiaip – niekaip nepažįstu (d.) Ktv. ^ Ar šiaĩp, ar teip ubagas (neverta būti labai šykščiam, gailėti) Ds. Į akis šiaip, o už akių kitaip B702. ◊ ir šiaĩp, ir taĩp (teĩp) įvairiais būdais, visaip: Nušilsta lėkdama į tą mokyklą i sušala – i šiaĩp, i teĩp Trk. Bėgu, plušu, maišau jovalą, ir šiaip, ir taip, o mano penimos ne tunka, bet į skūrą traukiasi, kojas po savim riečia rš. lyg šiaĩp, lyg taĩp nusakant kieno sutrikimą: Kai nuėjau, tai ji lyg kavotis: lyg šiaĩp, lyg teip Snt. neĩ (nė̃, ne) šiaĩp, neĩ (nė̃, ne) taĩp (teĩp) DŽ, KŽ 1. jokiu būdu: Nei šiaip, nei teip, nė katru būdu SD193. Nei šiaip, nei taip negali jos pasidalyti rš. 2. niekaip: Ji man nesakė neĩ šiaĩp, neĩ teĩp Jrb. Munie ta mergelka nė̃ šiaĩp, nė̃ teĩp (nedomina manęs) – dar jauna Jdr. 3. J.Jabl, DŽ prastai, nevykusiai: Meistras stalą nei šiaip, nei teip padarė Jnš. Mums teip išejo, kažkaip ne šiaĩp, ne teĩp išejo Skd. 4. nepatogu, nesmagu: Be dantų vėl nė šiaĩp, nė teĩp, o dėtis tingiu Mžš. Nė̃ šiaĩp, nė̃ taĩp [eiti į senelių namus] – kaip aš numus paliksiu! Grd. Ir mun pačiai pro tus kapiukus ne šiaĩp, ne taĩp eiti Klk. Jiems neĩ šiaĩp, neĩ taĩp sakyti, kad vaidenasi NdŽ. 5. daug: Tų seselių čia nė šiaĩp, nė teĩp Adm. šiaĩp anaĩp 1. įvairiais būdais, visaip stengiantis: Šiaĩp anaĩp – i išsiverčia, nemiršta badu Mžš. 2. nusakant kieno reiškiamą nepasitenkinimą: Da kiek burbėjimo būtų: šiaĩp anaĩp, šiaĩp anaĩp (tai tas negerai, tai anas negerai) Mžš. [ar] šiaĩp ar taĩp (teĩp) DŽ1; Ser kad ir kaip, ką bekalbėtum: Šiaip ar teip, svetimas svietas visą naudą apžinos Žem. Šiaĩp ar taĩp, gyvas išlikau Vdk. Šiaĩp ar taĩp, jie neturi mūsų užklupti miegant NdŽ. Vadinasi, kažkas su jais, šiaip ar taip, pasielgė netaktiškai, nejautriai K.Saj. Žinoma, ir Paulius juokėsi, juk, šiaip ar taip, Kurmis buvo tikras komikas V.Bub. Esu buvęs, šiaip ar taip, nepatvarus, mažos energijos žmogus J.Jabl. Visas tų darbų rinkinys dabar, ar šiaip, ar taip, yra jau Vilniuje KlbV109(J.Jabl). Jau, a šiaĩp, a teĩp, jau tą kamarą turi užleisti Kl. šiaĩp be (bei DŽ) taĩp (teĩp) 1. pusėtinai, pakenčiamai: Su valgiu tai dar šiaip be teip, ale kad tų pinigų nėr Skr. Dar šiaip be taip būtų buvę, jei ne ta liga rš. 2. DŽ vargais negalais: Daktarai šiaip be teip atataisė ranką J.Bil. Karklų prisikirtęs, parsivežiau šiaĩp be teĩp Pš. šiaĩp ir taĩp (teĩp) vos ne vos, vargais negalais: Visi išmirė, o aš dar palikau čia šiaĩp i teĩp Sd. šiaĩp ne taĩp (teĩp) Lkv, Št sunkiai, vos ne vos: Šiaip ne taip išbridau iš pelkės J. Šiaĩp ne teĩp susivokiau (parsiradau) NmŽ. Šiaĩp ne teĩp užtekau ataudų KlvrŽ. Nusikratėm šiaĩp ne teĩp motriškoms KlvrŽ. Latvių arba prūsų kalbos tekstą šiaip ne taip gali suprasti lietuvių inteligentas K.Būg.
2 šiaĩp prt. 1. NdŽ pažymint ko nors papastumą, neišsiskyrimą: Morkainį liuob kepti šiaĩp dienoms, ne šventėms Vkš. Paliečiu ir vieną kitą šiaip kalbos dalyką J.Jabl. Marijonas jam buvo tik šiaip pažįstamas J.Dov. Vestuvėms pirkdavo kamašus, o šiaip nagines dėvėjo Grz. Andrius jautė, kad jie ne šiaip pasišnekėti užėjo, tačiau dar kažko delsia V.Bub. Jie nieko nemyli, jie tik šiaip ieško nuotykių K.Saj. 2. kitais atžvilgiais, apskritai paėmus: O kai kas jau ir sugrįžo iš karo, tiktai be rankos arba be kojos arba šiaip netekę sveikatos I.Simon. Sunkios daiktavardinės sakinių konstrukcijos ... gerokai blankina šiaip gyvą ir išraiškingą romanų kalbą rš. Ma[n] šiaip nieko nereik, kaip tik vis apsčiai piningų BsPI80(Rg). Šiaĩp mes visi sveiki NdŽ. Aš jam tebūčiau tarnaut galėjęs, nieko šiaip daugiau Vd. Tas kūjis tinka kalti mietams, o šiaĩp su anuo ką gali mušti? Vvr. Praniukas šiaip būt nieko, tik mergikes tura už nieką (d.) Tv. 3. kaip įprasta, paprastai: Šiaĩp ropučikės užauga gerai, kai svadinam su arkliais po vaga Šlu. Šiaĩp dėl štukų niekas ragų nestatyt, bet dabar visi žino, kad tu pyksties su Julijona Skrb. Šiaĩp (anksčiau) kitaip būdavo NdŽ. | Katro vyro nedidelė koja, tai da šiaĩp [su siauromis kelnėmis] PnmŽ. 4. šalia nurodyto (ar bent numanomo) dalyko pabrėžiant dar ir tiksliai nenurodytą: Pinigų neturiu, bet galiu šiaip ką duot LTR(Dkk). Dar šiaĩp ko nors? NdŽ. Šiaĩp kur NdŽ. Šiaĩp kada NdŽ. ◊ šiaĩp sáu DŽ1 1. nieko ypatinga: Man atrodo, menininkas turi būti didelio talento, o ne šiaip sau A.Gric. Iš pradžių visi kalbėjo šiaip sau, juokavo A.Vien. 2. Krs be rimto reikalo, be priežasties: Šiaip sau atejo, be kokio reikalo Sb. Trakimas jaučia, kad kažkas yra, kad Našliūniukas ne šiaip sau atlėkė V.Bub. Valiūnė – tranki, liežuvinga boba, ne šiaip sau žmonių vadinama Patranka K.Saj. 3. Krs, Brž vidutiniškai: Nepasakysiu, kad labai gražu – šiaĩp sáu Sb.
3 šiaĩp conj. priešingu atveju, antraip, kitaip: Skubykis, šiaĩp pavėluosi K. Aš tą langą turiu uždaryt, šiaĩp musių labai daug prilįs Vlkš. Prašyk, o šiaĩp negausi NmŽ. Reikia apie ką kita galvoti, o šiaip išeisiu ir aš iš proto I.Simon. Matyt, nusipelnė žmogus. Šiaip seniūnas neleistų kiekvieną bėdžių Klemensu vadinti K.Saj. Skubina bobulė su pusryčiais; šiaip bjaurybės kiaulės, parbėgusios iš lauko, duris išgriaus V.Kėv.
šiaip junginiai
- ne šiaip kas, šiaip ar taip, šiaip ne taip verstis, šiaip sau, šiaip taip