tijūnas reikšmė
Kas yra tijūnas? tijū̃nas (brus. цiвyн<germ. islandų thjonn) sm. (2) J, tijū́nas (1) 1. Q565, SD400, CI81, Sut, I, N, BS145, [K], M, J, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, K istor. tarnas; prižiūrėtojas: Tada regėjo Jozefas juos ir Benjamin bylojo savam tijūnui: – Parvesk šius vyrus namopei, pamušk ir pagatavyk, nesa anys ant pietumis su manimi valgys Bb1Moz43,16. Ir byloja savam tijūnui BB1Moz43,16. Žmogus nekuris didžturis buvo, kuris turėjo tijū̃ną, ir tas buvo jamp apraišytas DP305. Bet ką gi vienok turi daryt tasai mizernas tijū̃nas, idant išvengtų teip baisaus sūdo DP307. 2. MLTEIII546, LTEXI303 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valsčiaus, apskrities valdytojas – kunigaikščio vietininkas: Žemaičių bajorams buvo suteikta teisė rinkti Žemaitijos seniūną ir apskričių valdytojus (tijūnus), kuriuos didysis kunigaikštis tik tvirtins rš. Pagal I statuto didžiojo kunigaikščio dvarų valstiečių bylas sprendė tijūno teismas MLTEIII528. 3. Ar, Vl, Grš, Eiš, Ut dvaro paskirtas baudžiauninkų prievaizdas, prižiūrėtojas, vaitas: Tijūno pareiga buvo žiūrėti, kas kasdien gaunama ir išleidžiama, sekti, kad nekiltų gaisras, kad neįsibrautų vagys, kad valstiečiai gerai dirbtų rš. Tijū̃nas mušdavo žmones, kai buvo dvarysta Pl. Atjojo tijū́nas raitas ir kiekvienam su bizūnu par pečius Krt. Tai liepęs [klebonas] savo tiem tijū̃nam atadaryt vartus ir pasakęs, kad paleiskit šituos gyvulius (baudžiauninkus) LKT302 (Sv). Tas tijūnas dėl pono buvo labai geras BsMtII116(Prnv). Eit apveizėti gyvolių kamisorius, urėdas, tijū̃nas… ir nė vienas nemato, kad briedis yra kerčio[je] PP13. Kad aš ejau par dvarą, susitikau tijūną. Aš tijū̃nui – labą dieną, manei tijū̃nas – kuoką JD659. Tijūnas – perkūnas, urėdas – šėtonas, ir patsai ponulis – tas pats velnias Ns1375. Kas tave sugavo, sūnelaiti mano? – Tas tijūnas atėjūnas apsisuko su bizūnu, dėdelaiti mano! LLDI227. Viens brolelis urėdu, o antrasis tijūnu LTR(Plt). Ateina urėdas ir paskui tijūnas, – Dominyko nabagėlio dreba visas kūnas A.Strazd. ^ Vaitas – pasaitas, tijū̃nas – kabelis, pats ponas – paršelis (juok.) Sug. Tijūnas greitas, nepavys ir raitas LTsV170(Zr). Tijūnas – pono akis ir ausis Vaižg. ║ senovės kaimo vyresnysis: Ir tijū̃no vaikai ganė – visi dirbo Drsk. 4. Jž, Db volungė.