kūnas reikšmė
Kas yra kūnas? kū́nas sm. (1) DŽ, (3) Als, Slnt 1. SD28, BPII151, DP577 žmogaus ar gyvulio organizmas: Išsenka žmogaus kū́nas ant senatvės ir tampa kaip kriautis J. Motutė, netikėtai pajutusi kojose ir visame kūne jėgą, įbėgo į priemenę A.Vencl. Prasto darbininko kūnas jautė besiartinantį pavasarį P.Cvir. Pagijo kūnas, bet ne dvasia J.Bil. Ir iš dirvų sodri drėgmė į mano kūną smelkias K.Kors. Stori pašukiniai marškiniai nežmoniškai brūžino kūną J.Balt. Rods, sveiks kū́ns, kurs vis šokinėdams nutveria darbus, yr didžiausi bei brangiausi dovana K.Donel. Jie kūną jau subrendę rš. Dvasė noringa, bet kū́nas silpnas K. Kūns pavirs ing žemės dulkes Mž413. Virto kūnẽlis kaip ąžuolėlis, lėkė galvelė kaip kopūstėlis JD1174. Neįžagto kūno SD38. Taipo tur vyrai mylėti savo moteris kaip savo pačių kūnus Mž33. Dievs duost … kiekvienam grūdui savą kūną DP585. Baudžiavos laikais valstietis galėjo būti dvarininko nubaustas kūno bausme rš. | prk.: Klemas mato, kad tamsus lėktuvo kūnas lekia į juos visiškai tiesiai J.Dov. ^ Nemaniau į tokį kū́ną pavirsti (sustorėti) kaip dabar Šauk. Reik ant kūno ir į kūną (reikia ir drabužio, ir maisto) N. Kur dūšia mėgsta, čia kūnas tarpsta B. Sveikame kūne sveikas ir protas Sim. Kūnas krauju teka B. Viršuj kūnas, viduj marškiniai (žvakė) Kp. Gyvena be kūno, kalba be liežuvio, niekas nemato, bet visi girdi (aidas) Mrk. 2. fiz. susijusių tarp savęs materialinių dalelių sistema: Kietas, skystas kū́nas DŽ. Dujiniai kūnai rš. 3. kuo nors užpildyta erdvės dalis, medžiaga, daiktas: Medžiagos dalis, apibrėžta erdvėje, moksle vadinama kūnu rš. Geometrinis, fizinis (gamtos) kūnas Z.Žem. Prekės atsiranda vartojamųjų verčių arba prekių kūnų forma, kaip kad geležis, audeklas, kviečiai ir t. t. rš. Dangaus kū́nai (planetos, žvaigždės) DŽ. Pritaikius teleskopą dangui stebėti, prasidėjo naujų pasaulio kūnų atradimai P.Slavėn. 4. R241 numirėlis, lavonas: Tik iš ryto neverčiamas eglelių parnešė ir vežimą pataisė kūnui vežti LzP. ◊ į kū́ną eĩti tukti: Geras valgis gerai ir kū́nan eĩna Vj. kū́ną paim̃ti nutukti: Kad ėstų kiaulė, veikiai paim̃tų kū́ną Šts. (kieno) kū́nas ir kraũjas (káulas ir kū́nas) giminaitis: Nesa jis yra mūsų brolis, mūsų kūnas bei kraujas BB1Moz37,27. Tu esi mano kaulas ir kūnas BB1Moz29,14. kū́nu tàpti išsipildyti, realizuotis: Jo balsas (žodžiai) jau kūnu tampa J.Jabl. | Žodis kūnu tapęs est VoK59.
kūnas junginiai
- kietasis kūnas, trijų matmenų kūnas
- Absoliučiai juodas kūnas