tukti reikšmė
Kas yra tukti? 1 tùkti, tuñka (-sta), -o intr. K, J 1. SD1183, SD370, Lex111, Q650, R, Sut, N, K, M, J, L, Š, Rtr, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ riebėti, storėti: Labai daug valgo, tai ir tuñka žmogus Grnk. I kiaulės nu sėtinių gerai tuñka Pln. Kiek būdavo gilių, kaip kiaulėms būdavo gerai, tùkdavo nu tų gilių Kv. Gyvates sudžiovina ir duoda arkliam, kiaulėm, kad tuktų LTR(Ldvn). Žirniai meitėliam del mėsos gerai – tuñka meitėliai Žln. Ana iš dykumo tuñka Žl. O kad jie pagiryj užpuola kaimenę linksmą, tai nesirūpin, ar liesa, ar tùkusi kiaulė K.Donel. ^ Bėga vilkas – tunka vilkas, stova vilkas – džiūna (lysta) vilkas S.Dauk. Guli vilkas – džiūsta vilkas, bėga vilkas – tunka vilkas MTtIII32. Tunka ožys prakeikiamas MŽ. Gaspadoriaus akimi gyvuliai tuñka TŽIII382. Šuva loja – vilkas tuñka Pls. Per paslą nei vilkas netunka LMD(Lzd). Nežinai, žmogau, nuo ko tunki PPr394. Nežinai, nu ko tunką̃s: žmogui par amžių reik pudą žemės suvalgyt – teip seniejai šnekėdavo Erž. Avelė bėgdama tuñka (ritė) Užp. Kas nepenimas tunka? (ledas) PrLXVII10, SchL60. tuktinaĩ adv. NdŽ, KŽ: Tektinai (mistinai), ne tuktinai PrLXVII23, B894. Ne tuktinaĩ, bet mistinai K; MŽ, N. Ne tuktinaĩ, bet mistinai kad būtų pavalgyti Lk. ║ prk. tarpti, klestėti: Dūšia apste visų malonių dvasiškų tunka DP267. 2. skresti, trauktis: Plūgas neina gerai, tuñka Vgr. Nusiprausė, neišpylė [v]andenio ir tùksta bliūdas Ob. Pradėjo tokios baltymės tùkti puode iš vidaus Up. \ tukti; aptukti; įtukti; ištukti; nutukti; patukti; pertukti; pratukti; pritukti; sutukti; užtukti
2 ×tùkti, tuñka (tuñkma, tuñksma), -o (brus. тyxнyть) intr. plėkti, šusti: Tiej miltai jau tùkt pradeda Plm. Sudrėgo grūdai i pradėjo tùkt Plm.
3 tùkti, -a, -ė intr. LzŽ dingti.