avelė reikšmė
Kas yra avelė? 1 avẽlė sf. (2) 1. B avis: Avẽlė atsivedė tris gėriukus Km. Įleisk avelès į tvartą Brt. Avẽlės bet kokio šieno neėda Švnč. Avelė bėė OG462. Avẽlės pasiburškė visos Rmš. Avẽlių kerpamos žirklės Grž. Kadai buvau avẽlių piemenėlė, o jau nū būsi mano jauna mergelė JV76. Jisai ... pažįsta aveles savas DP209. Kap baronas yra, tada yra avelẽlių ir baroniukų Brsl. Aveliùtei kai neturėjo [ko paduoti], reikėjo papjaut Nmč. ^ Tyli kai avẽlė (per daug tyli) Trgn. Klėty pelių – kai avẽlių (daug ir didelių) Trgn. Širdis ne avẽlė, šieno nepaduosi Sim. Ausyse avẽlės stovėjo (nešvarios) Ml. Avelė bebėgdama priėda (ritė) Grl. Pilnas tvartas baltų avelių (dantys) Ad. 2. scom. prk. apie romų, negudrų žmogų: Jis gavo pačią tokią tyką avẽlę Brt. Tu tikras (tikra) avẽlė Lp. O tu, avẽle – kur tavo i[r] galva! Gs. Mes buvom kap avẽlės – nei rašyt, nei skaityt Krn. 3. prk. tikintysis, religingas žmogus: Matote, kaip plaukia avẽlės į bažnyčią pasisemti gausių Dievo malonių rš. ◊ Diẽvo avẽlė žioplas, puskvailis žmogus: O tu, avẽle Diẽvo Gs. avẽlės galvà kvailys, žioplys: Kur padėsi tokią avẽlės gálvą parsivedęs? Grž. į Diẽvą avẽlių ganýt nueĩti Ds šnek. mirti.
2 avẽlė sf. (2); P bot. vaistinė sravanosė (Sanguisorba officinalis).
3 ãvelė sf. (1), avẽlė (2); P žr. avilė: Nuo blindies, apušies ãvelės pavasary J. Tas y[ra] baltkarklis, ant anų išauga avẽlės Eig.