kvailys reikšmė

Kas yra kvailys? kvailỹs, -ė̃ smob. (4) K kvailas žmogus: Kvailys, kurs savo prosenolių kalbą niekina LzP. Kvailys būtum nedavęs į ausį Žem. Kvailio prisėstas, skverną nupjovęs, ir eik tolyn J.Jabl. Viena lyg kvailė̃ atsisėsk ir trauk (dainuok) Plm. Bet kiškis ne toks kvailys, kaip kad išrodo Blv. Jis kvailių kvailys! rš. Kvailelis, nuėjęs pas avižas, atsigulė MPs. Mike kvailuti, ką tau davė senelė? J.Jabl. Tylėk, kvaĩle! Grš. ^ Kvailiù gimęs, proto ir už marių negausi Dl. Girto pažadai tik kvailį džiugina KrvP(Mrk). Bėda su kvailiu bartis, su plikiu peštis KrvP(Vl, Kdn). Kvailių nereikia sėti – ir patys atsiranda Sim. Nekviesk kvaĩlio žuvauti – jis varlių prigaudys SkrT. Kvailio nereikia ieškotipats pasirodo LTR(Pnd). Kvailys, nuo gelžies pirštus nusvilęs, ir į putrą spjauna Sim. Kvailiui pirštą parodyk – juokiasi Pn. Kvailys iš visko juokiasi PPr98. Kvailį muša ir vaikai LTR(Zp).

kvailys sinonimai

Ką reiškia žodis kvailystė? Visi terminai iš raidės K.