bėda reikšmė
Kas yra bėda? 1 bėdà sf. (4) 1. BPI197 sunki būklė, nelaimė, nepasisekimas: Jį užpuolė didelė bėdà Bgt. Mane prispyrė bėda, nelaimė Lš. Jų bėdos, vaikeli, neišeinamos J.Jabl. Ką iš bėdõs gelbėt K. Vieną bė̃dą nubuvai (nusikratei), tai kita [atsiranda] Lp. Kad būsi bėdõj, aš tave išgelbėsiu Lnkv. Bėdų sugraužtas Lp. Jis pats užpultas devynių bėdų Skr. Prapuolęs bėdosè Plv. Man tavo bėdà tik bėdẽlė Ds. Kad perstotų bėdužės kamavusios rš. ^ Bėda bėdą gena, vargas vargą spiria Slm. Jau kad tik viena bėda, tai tuoj ir kita Sln. Viena bėdà – ne bėdà, penkios šešios žmogų suėda Vkš. Ne bėda, kad duonos yra PPr64. Bėda kelio neklausia Ds. Bėda kojas taiso VP9. Bėda gelžį lauža Plng. Gulinčios bėdos nejudyk Dkš. Dėl tos bėdõs boba giedos (nieko blogo neįvyks) Krok. Bėda medžiais neina Slm. Bėdos ne tvorom laipioja, bet žmonėm LTR(Kp). Kad tave sunki bėdà užtrenktų? B. 2. keblus, sunkus, prastas dalykas, reikalas, vargas: Bė̃dos su ganyklom, bė̃dos su šienu Ėr. Bėdà man gyventi vienam kaip pirštui pasauly Gl. Su prastu arkliu gyva (tikra, gryna) bėdà Rm. Gyva bėdà su girta boba Jnš. Visa jam buvo gerai, tik gyva bėda su tuo seniu – tas jam tai atsibodo MPs. ^ Bėda be pinigų, bėda su pinigais Sln. Žiemą su nosia bėda, vasarą – su vartais B. Bėda su kvailu bartis, su pliku peštis J.Jabl. Bėda su vaikais, bėda be vaikų PPr147. Bėda išmokyti karvę į medį lipti PPr318. Neturėjo boba bėdõs – nusipirko paršiuką Ukm. ◊ bė̃dą (su)ver̃sti (mèsti) ant ko pačiam ką blogo padarius kitą (ap)kaltinti: Visą bė̃dą sùvertė ant manęs Lp. Be reikalo ant manęs bėdą meti Slm. bėdõs tẽktas (tìktas, tẽkęs) atsidūręs bėdoje: Jug, bėdõs tẽktas, ką darys Pln. Bėdõs tektà, padirbau tą darbą J. Bėdos tiktas puoliau prie žylės ir pelėdos, nė vienas mane negelbėjo B. Bėdõs tẽkęs, ką daugiau veiksi, reikėjo džiaugtis ir tuo Plt. be bėdõs drąsiai: Gali be bėdõs eiti – niekas nesijuoks (dėl prasto apsitaisymo) Jnšk. didelė̃s čia bėdõs menkas dalykas; nesvarbu: Didelė̃s čia bėdõs, kad skaudės pilvas! Vdn. iš bėdõs Ds kai nėra geriau (geresnio): Šitie čebatai tik iš bėdõs Užp. Šiaučius tai iš bėdõs (nekoks) Pn. Iš bėdos ir šuo varškę ėda Rt. kàs táu (mán) bėdà (bėdõs) ne tavo (mano) reikalas: Kas tau bėda, kad aš geriu! Pš. Kàs táu bėdõs! Lp. O kàs mán bėdà! Rmš. mažà (menkà) bėdà neblogai: Su senu vyru mažà bėdà! Jnš. Ka tep liktų, tai būt menkà bėdà Gs. niẽko bėdõs pakenčiama, nieko sau: Ar graži jaunoji? – Niẽko bėdõs Vvr. pùsė bėdõs Užp neblogai, pakenčiama: Su paaugusiu vaiku jau pùsė bėdõs Jnš. Su tėvu pùsė bėdõs Alk. sẽnos bė̃dos nieko naujo: Kas pas jus girdėti naujo? – Sẽnos bė̃dos Jnš. su bėdà 1. su skola: Tai jis su bėdà pardavė Nm. 2. šnek. nėščia: Kur tau ji beis į vakaruškas, su bėdà būdama Sml. 3. su vaiku: Su bėdà ją paėmė (vedė) Nm. tíek tõs bėdõs Ds tiek to, neverta rūpintis. turiù àš bė̃dą man nerūpi: Turiù àš bė̃dą, kad tu nemoki! Alk. vienà bėdà vargas, daug rūpesčio: Vienà bėdà žiemą su gyvuliais Jnš.
2 bėdà (l. bieda) sf. (4, 2) Sb, Paį, Skdv vežimas su dviem ratais: Bėdà greit virsta, baisu važiuoti Ig. Įsikinkyk arklį į bė̃dą ir nulėk į pieninę Sn. Jie vis dar bėdà važinėja Alk. Beką bėdõj važiuot, tai velyt pėsčiam eit Mrs.
3 bėdà interj. stebėjimuisi žymėti: Jis su pirmu gaidžiu atsikėlė: bėda, koks jis darbininkas! rš. Bėdà, koks jis turtingas! Prn. Pašėlęs ir Katrės liežuvis, kad bėda! Žem.
bėda junginiai
- gyva bėda, pakliūti į bėdą, patekti į bėdą, į bėdą