kaltinti reikšmė
Kas yra kaltinti? káltinti (-yti), -ina, -ino tr. K; SD399, R, M laikyti kaltu: Materialistai kaltino Kantą idealizmu rš. Kuo jį kaltina, įtaria? J.Jabl. Niekas tavęs dėl to nekaltina J.Jabl. Kaltinti kuo už ką VĮ. Išmintingas vyras jos nekaltins ir nebrokys Žem. Apraišau, kaltinu SD204. Sopa man širdelę, káltinu aš save, mielas bernužėli, kam pažinau tave Ds. Ir káltys dabar jį, pats būdamas kaltas Jnš. Nekáltyk kito, ir tavę (tavęs) niekas nekáltys Lp. Nekáltyk kito, pats būdamas kaltu Lp. Pradėjo mane dabar káltinti J. Nekaltyk arklį, kad nemoki arti Rs. Toje pačioje byloje yra kaltinami ir kariškiai, ir šiaip piliečiai rš. Jei juos paniekinsi, jei juos užmuši, nekaltinkig nieko, tiektai patį save DP243. Kas iš jūsų gal mane grieko kokio kaltinti? BPI143. Kaltink anus ... dėlei daugybės jų pražengimų Mž512. | refl. tr., intr.: Jie kits kitą káltinas Skr. Jis kad kaltinos, kad gailinos, ko nevažiavo Skr. Nekaltinsis ir neturės širdgilo rš.
kaltinti junginiai
- (ap)kaltinti, (ap)kaltinti (kuo)