skola reikšmė
Kas yra skola? skolà sf. (4) 1. H, R, Sut, I, K, M, L, Rtr, Š, BŽ60, DŽ, NdŽ grąžintinai paimti pinigai ar koks daiktas: Tarybų valdžia panaikino darbo valstiečių skolas už pirktą žemę (sov.) rš. Skolų̃ neturėjo, bet jau partekliaus irgi neturėjo Lk. Dabar pamažu, kaip pelė po grūdą, aš jam skõlą grąžinu Všn. Iš namų žmona turi atduot vyro skolàs Grv. Didelė skolà, iš sykio neatiduosi Klk. Skolõn buvo visi parėję, o trobą reikė statyt Šmn. Anas skolõj i numirė, neatadavė Dglš. Paėmė kumeliotę skolõj Strn. Viens žmogus turėjęs daug skolos ir nežinojęs, kaip išmokėt MitII38. Tu atgausi skolą J. Iš tos skolõs negaliu išsiristi J. Žinai, skolõs daug vyras tas buvo padaręs Žr. Ans skolõs tur kaip šieno, t. y. daug J. Buvo visai nususęs, skolomis kaip utėlėmis aptekęs Žem. Prastai jis tę gyvena – skolosè paskendęs Šn. Skolõn inlindo Zt. Pasistatėm budinką, tai visai į skolàs sulindom KzR. Negaliu iš skolų̃ išlįst Šn. Žmogus prapuolęs skolóse Krok. Veselia, turi į skõlą pulti Rdn. Kol skolàs išmokėjo, vaikai ejo tarnauti Klk. Berneli jaunasai, daug skolų̃ turi DrskD129. Maušienėlė skolas rašo, nuo galvos kepurės prašo JD356. Skolų turiu SD40. Atsėdžiu skolą kalinėj SD216. Skolą atlikti, atduoti, užmokėti, attesėti B. Į didelę skolą įėjo MŽ, N. Sūnus … visas skolàs mūsų užmokėjo, visas mūsų kaltes ant savęs priėmė DP183. Jisai mumus … skolą atadavė DP241-242. Viešpats … išleidė jį (tarną) ir atleidė jam skolą Ch1Mt18,27. Jis … venčiavonystės skolos netur jai nutraukti BB2Moz21,10. Tu, tarne piktasis, visą tą skolą esmi tau atleidęs, jog esi mane meldęs VlnE124. Tenumiršt [bedievis], palikdamas skolas PK87. ^ Skola – ne rona, neužgis PPr131, S.Dauk, Mlt, Pnd, An. Skolà – ne žaizda, neužgis Dkš. Skola – ne opa (žaizda), neužgis M. Skola – ne moma (orig. Můma) ST76. Šuo be skolos B730. Velnias dūšios, o šuva skolos neturi LTsV309. Dievas be grieko, šuva be skolos LTsV309(Vl). Koks ans ponas būtų, kad skolõs neturėtų (iron.) Skd. Skola auga be lytaus LTR(Ss). Skola kojų neturi (skolinto daikto reikia eiti atsiimti) LTsV309. Skolas rinkti – tai akmenis ant kalno vilkti Yl. Skolà rėkdama pareina (grįžta Jrb) (paskolintą daiktą grąžina paprastai blogesnį, apgadintą) Als. Ir dejuoja, kaip svetimas skolas mokėdamas KrvP(Klvr). Aimanuok neaimanuok, o skolą atiduok! KrvP(Al). Netinka širdie nė valgis, pjauna skola kaip dalgis VP34. Posmert rugiais užpjaus skolą, t. y. neatiduos skolos J. Atiduos skolą, kada akmuo žydės VP7. Skola – ne zuikis, nepabėgs KlvK. Kas sulig ausų yra skoloj? – Žmogus su paskolinta kepure LTR. 2. psn. kaltė: Idant mumus atleistų skolàs, tai yra kaltes ir nuodėmes mūsų DK54. [Magdalena] didesnę savo skõlą sančią pažino ir didžiaus ieškojo atleidimo DP481. 3. psn. pareiga: Pirmoji skolà avelių Viešpaties yra, idant pažintųs sančios avimis DP209. ◊ kaĩp [už] tė́vo skõlą (skolàs) pats nebūdamas kaltas ar skolingas, be reikalo, beprasmiškai: Kenčiu kaĩp až tė́vo skolàs Km. Ir mokėk kai tėvo skolą Sln. Dirbk kaip už tėvo skolą LTR(Pp).
skola junginiai
- grąžinti skolą, muitų skola, pardavimas į skolą, pirkimas į skolą, užsienio skola, valstybės skola
- muitų skola, pardavimas į skolą, pirkimas į skolą, užsienio skola, valstybės skola