kaltė reikšmė

Kas yra kaltė? kaltė̃ sf. (4) K, kal̃tė (2) J, J.Jabl; S.Dauk, MP5, BPII292 1. nusikaltimas, nusižengimas, nuodėmė; kaltinimas, atsakomumas: Bet fabrikantai nemoka darbininkams net darbo užmokesčio, kada darbas sustoja ne dėl darbininkų kaltės rš. Kas paėmė, o mums kaltė̃ Skr. Tai mano kaltė̃ BŽ106. Čia daug kaltės ir mūsų pačių rš. Maža, lengva kaltė SD287. Yra kal̃tė, nėra kaltininko Dkš. Jis ant manęs verčia kaltę Lš. Aš kol gyvas kaltę nešiosiu CII496. Pasakymas kaltės SD213. Impuolu kaltėn SD69. Kur buvo didesnė kaltė DP153. Ižgelbėki mane nuogi kraujo kaltės Mž539. 2. skola, prievolė: Atiduok kal̃tę Mrc. Mūsų yra kal̃tės pas Šėmylą šešiasdešimt rublių (Šėmylas kaltas 60 rublių) Mrc.

kaltė sinonimai

kaltė antonimai

kaltė junginiai

  • įrodantis kaltę
  • Kaltė (baudžiamoji teisė), Kaltė (civilinė teisė), Kaltė (teisė)
Ką reiškia žodis kaltėti? Visi terminai iš raidės K.