nuodėmė reikšmė

Kas yra nuodėmė? núodėmė sf. (1), nuodėmė̃ (3a) (nj.) Skr, Vlkv; N, J1, S.Dauk 1. bažn. peržengimas religinių, dorovinių taisyklių; nusidėjimas: Girtybės nuodėmė yra labai sunki J.Jabl. Labai vargu visų ižsisergėt nuodėmių SPII17. Labai bjauries nuodėmėmis DP184. Gailėjos už savo nuodėmes M.Valanč. Ižpažįstu nuodėmes SD348. Mirtina nuodėmė SD345. Pirmoji núodėmė BŽ106. Nuodėmės penu mane ji penėjo KN55. Skiria kelią nuodėmėsp marinančiosp DK93. Idant jumus ... atleistų nuodžias, arba nuodėmes DP223. ^ Puikybė yra tėvu ir motina visų nuodėmių Sim. Vagiui viena nuodėmė, o kam pavogė (tam, kas dėl jo nukentėjo) – šimtas J.Jabl. 2. smerktinas elgesys, prasikaltimas: Jis nejautė savyje tokios nuodėmės, kurios nebūtų atlyginę vargai jo gyvenimo J.Bil. Sunki tavo dalelė, jaunasai raiteli, didi tavo nuodėmėlė, nelengvai dievus permaldausi V.Krėv. O kadaise šventą ąžuolyną buvo nuodėmė kirviu paliest S.Nėr. 3. yda, trūkumas: Arklys be nuodėmės J.Jabl. Be abejo, paliko nuodėmių ir šiame mano vertime, ypač kad tai pirmas didesnis mano vertimas iš prancūzų kalbos KlbVI16(P.Cvir). ◊ nuodėmių̃ maĩšas Skr didelis nusidėjėlis.

nuodėmė sinonimai

nuodėmė junginiai

• mirtina nuodėmė
• Amžina nuodėmė