trūkumas reikšmė
Kas yra trūkumas? 1 trū́kumas sm. (1) FT, RŽ, DŽ1, NdŽ, Plng, Krp, Vkš, Bsg, Ps, PnmŽ, trūkùmas (2) DŽ1 , Krž, Upn, Ktk, Sug, Lb, Imb, Kbr 1. Kos56, Š, FT ko nors pakankamo kiekio nebuvimas, nepriteklius, stoka, stygius: Trūkumų ypatingų nepatyrėm V.Krėv. Jam trū́kumo nėra (niekad nieko netrūksta) J. Jabl. Ka neturėjo tiek, kiek reikėjo, visko trū́kumai buvo Lnk. Bet jiems (beturčiams) dabar [po Dievo apsilankymo] iš tos pačios duonos ir mėsos nebėra trūkumo, viso yra, viskas skelsia LMD(Žg). Ans nė kokio trū́kumo netur J. Gyvename be trūkùmų NdŽ. Trūkumo neturime, pertekliaus mums irgi nereikia sp. Aš tai rūgščiai noriu, man skrandy rūgščių trūkùmas Šmn. Nebuvo trū́kumo nei pinigo, nei nieko Klvr. Trūkùmas tai to, tai to – pradėjau uždarbiaut Pv. Jam trū́kumas yra rugių, avižų Lnkv. Trūkùmas duonos – žemės ūkės nemoka sutvarkyti Rdn. Su duona šį metą trū́kumo nebūs – gerai biro Als. Sudaris šieno iž atolo, trūkùmo jiemi nebus Drsk. To pieno trū́kumas pasiutęs Trk. Prie trū́kumo buvau, neturėjau, pačiame verpelės dugne bebuvo alaus M.Unt. Ak tu Jezau, vis trū́kume, vis sunkume! Pp. Trūkùmų po karo kiek buvo! Šv. Bačkums žmonys pirkdavo [silkes], ir trūkùmo nebūdavo Erž. Su trū́kumu nei vieno meto neūkininkavau Plšk. Kada pijokas – ir vargsta, visko trū́kumas Plv. Šiamet lietaus trūkùmo nėra Atn. Širdis nesveika, to miego trū́kumą jaučia Vl. Dabar jau mokytojų nebėra trū́kumo Kv. Tujau į karę stoti su jais negalėjo dėl trūkumo naudos ir dėl didumo ir sunkumo karės S. Dauk. Negalime nieko tikra pasakyti del prūsų kalbos paminklų trūkumo K.Būg. Galvos smegenys labai jautrios deguonies trūkumui rš. Gėlo vandens trūkumas yra pražūtingas žemės ūkiui ir pramonei sp. Darbo jėgos trūkùmas DŽ1. Valandos bėga, nyksta, o jų trūkumas slogina mūsų pečius rš. ║ NdŽ, Plšk, Žgč, Mžš trūkstama ko dalis: Nuosvoris, svorio trūkumas ETŽ. Metų gale netikėtai užklumpa revizija. Trūkumas vos ne trys tūkstančiai V.Bub. Per ilgesnį laiką medžiagos trūkumai susidarydavo labai gražūs B.Sruog. Pradėjau galvoti, kaip čia oficialiai tą nuolatinį man žinomą trūkumą nuslėpti Iš. Lėšos trūkùmui padengti rš. Plačiai gyveno i trūkumų krautuvė[je] pridarė Krš. Padaris trūkùmą [pardavėja] ir sės kalėjiman Žl. Jai trūkùmo keturios tūkstančios Slk. Kasos trūkùmas DŽ. Pinigų trūkumas kasoje ETŽ. Buhalterinis trūkumas ETŽ. 2. ppr. BŽ114, DŽ1, PolŽ158,191 taisytinas dalykas, yda, defektas: Trūkumus reikia ištaisyti arba pašalinti sp. Fakultetas nutaria, kad vertimas, nors turi kiek kalbos trūkumų, bet mokyklų bibliotekoms tinka J.Balč. Iškelti knygos privalumus ir trūkumus – recenzentų darbas rš. Kiekviena iš šių schemų turi savų trūkumų ir pranašumų rš. Plieninių polių didžiausias trūkumas tas, kad jie rūdija rš. Vūrų trū́kumas (nesugebėjimas); nėkas neišverda, neėdęs kliunkinė[ja] Krš. ║ apie kieno nors fizines ar dvasios ydas: Pradinėse klasėse pasitaiko mokinių su kalbos trūkumais rš. Rodos, nieko sau karvytė, tik aš nieko nenusimanau: gal ji kažkokį trūkumą turi, kurio aš, Dievuliau, pastebėti nemoku V.Krėv. Daktaras pasakė teip: – Daba trū́kumą matymo turėsi Žeml. Tėvas buvo beraštis ir tą savo trūkumą labai juto rš. Jom kaip trūkùmas [proto] buvo, ne teip kaip visos: par daug susupo [mažas] Jsv. Su trū́kumais vaikai pijokų, nepašneka Rdn. Galvoj trū́kumai buvo Pl. Proto trūkùmas NdŽ. Prigimtas trūkùmas NdŽ. 3. ppr. pl. bėda, vargas, blogumas, negerumas: Vis trūkùmai, vis negerumai biednam žmogui Bb. Nu norėjęs pradėti pasakoti savo tatai tus jau trū́kumus Nv.
2 trūkùmas sm. (2), trū́kumas (1) 1. Ser, DŽ → trūkus 2: Tolydumas yra prigimtas gyvenimo vyksmui, trūkùmas – laimės džiaugsmui FT. 2. atliekamas, atspėjamas laikas, atotrūkis: Nuneša, parneša – anoms jau didelis trū́kumas yra Sd.
trūkumas junginiai
- darbo jėgos trūkumas, maisto trūkumas, oro trūkumas
- darbo jėgos trūkumas, maisto trūkumas