ištaisyti reikšmė
Kas yra ištaisyti? ištaisýti; Q8, H158, R41, MŽ55, Sut, I, N, M, L, LL203 1. tr. NdŽ, KŽ pašalinti gedimus, padaryti vėl tinkamą naudotis: O grioviukas koks, matai, ka priauga – turi ištaisýt aną, turi grantį (skaldą) nupilt Škn. Kilimą ištaisiaũ (išvaliau) – kaip naujas Ps. | refl. tr., intr. Rtr, Š: Išsitaĩsė [televizorius], gražiai rodo Krš. ║ Jd, Skd užlyginti duobes, padaryti tinkamą važiuoti: Ištaĩsė, išžvyravo tą kelią Krs. [Kelias] šlapias buvo; daba ištaĩsė, išpylė LKT217(Šl). Liepė [ponas] tarnams gražiai ištaisyt kelius LTR(Klt). Buvo medžiai įsvadinti, kelias ištaisýtas Jdr. Pririšk margus kurtelius, ištaisýk man takelius (d.) Jnk. ║ panaikinti skyles, užadyti, užlopyti: Dvi ištaisiáu skyles, viena liko – užsiūsu vakare Krš. 2. tr. KŽ pašalinti klaidas, nesklandumus, netikslumus: Ištaisýti rašomąjį darbą, projektą DŽ1. Ištaisýti vertimą NdŽ. Sniege mėtėsi neištaisyti sąsiuviniai sp. ║ DŽ1 pašalinti negeroves, trūkumus: Šį trūkumą mūsų spauda turėtų sparčiai ištaisyti sp. Nedelsdamas, su visa energija jis buvo nusprendęs ištaisyti padėtį J.Dov. | Fizikos – dvejetas?! – Ištaisysiu, yra laiko V.Bub. 3. tr. padaryti geresnį ką prastą, netikusį: Kad but piktai žmonai papuolęs, but ištaĩsius Mžš. Jei jau toks gimė, tai nė pats velnias nebištaisýs Šv. Koks gimė, toks ir mirs – niekas ano nebištaisýs Vkš. Ką gi dabar šitas baudimas ištaisė? Ns1851,1. Piktą širdį sunku ištaisýti NdŽ. Tėvus tus davė Dievas dėl paveizdo visims zokaninkams, kad jų paveizdas juoba mumis ragintų kaskarts geresniai ištaisyti širdis savo M.Valanč. | refl.: Kada tu išsitaisýsi? Rmš. Kartais suaugę išsitaĩso, proto įgauna Krš. Niekaip neišsitaĩso marti, be vieno galo bloga (juok.) Krš. Pirma tas vaikas toks nei šioks, nei toks buvo, gal dabar išsitaĩsė? Mžš. ^ Išsitaisys merga kai karvė trečiu veršiu B. ║ refl. atsigauti, sustiprėti: Toks skursna tas paršiukas, kaži a jis išsitaisỹs Jrb. Išsitaĩsė, kūnelin meičiukas nue[jo] Dglš. Išsitaĩsė kap šuva po metų, o buvo tokia suvargus Mrj. Išsitaĩsė ir karvė buvo gera Antr. Paskiau daugyn daugyn to pieno – išsitaĩsė karvė Mžš. Galgi palengva sveikata jam išsitaisìs Krs. | Mergaitė gudri, tik kad kalba sunku suprast. – Kalba išsitaisìs Mžš. ║ refl. R50, MŽ67, N, Šv, Rk, Svn, Mžš išsigiedryti: Oras in vakarą išsitaĩsė Ktk. Iš ryto buvo apsiniaukę, pasku išsitaĩsė Ėr. O čia orai išsitaisė, nuvarė paskutinį sniegą nuo stogų ir iš patvorių J.Balt. 4. tr. išgydyti: Ar ištaisýs muni, ar išgydys?! Rdn. Ištaisiaũ bites, jau vėl sveikos Nč. Jei aš stovėsiu prie galvos, tai sakyk, kad jau aš negaliu ištaisyt, jau mirs BsPIV112. ║ refl. N, Š, KŽ, Prk, Rs, Gd, Užv, Kl, PnmŽ, Lp pasveikti, išgyti: Iš ligos negaliu išsitaisýti, t. y. išsitvalyti J. Gavau į galvą tokį sukinį, i kažinaičiais a beišsitaisýsu End. Iš šitos ligos da išsitaisýsi Pns. Nuvežė ligoninėn, ir neišsitaĩsė – numirė Skdt. Mažu išsitaisỹs tau tie sąnariai Jrb. Negirdžiu, buvau išsitaĩsius – vė negirdžiu Vj. Milšim keturis sykius, kol tešmuo išsitaisỹs Jrb. Į pradžią šlubavo [arklys], paskui lyg kad išsitaĩsė Skr. ║ įdėti plombą, užplombuoti (dantis): Taisė, ale neištaĩsė gerai [dantų] Klt. ║ atstatyti (išnirusią vietą): Ir teip smagiai jis gavo nuog žmogaus, kad ką tik ištaisė savo sprandą LMD. 5. tr. KŽ, Slnt, Žeml padaryti lygų, neraukšlėtą, neišdrikusį: Surūkšlėtą drabužį ištaĩsė jijė, marti, ir tu rukšlas ištaisýk J. Turėsi ištaisýti saujas, išdulkinti tus spalius Tl. Šiaudus išpurtini, ištaisái pasiėmęs, teip išdulkinsi Gršl. Ištaisaĩ ištaisaĩ tuos šiaudus – ir stogas: pririši, priverži Kvr. Su medinėm šakutėm teip gražiai iškrato, ištaĩso tuos javus Mšk. Drėgnai pagadai esant, reik lengvai tabokų lapus nuimti nu šniūrų ir ištaisyti lapus, kurie būtų sukrypę S.Dauk. Išskalbti siūlai lengvai nugręžiami, sruoga ištaisoma rš. ^ Verkdamas kaktos neištaisýsi LTR(Mrj, Zp, Jz, Lp, Slk), Rdm, Žsl, Gr. Verkdamas kaktą neištaisýsi, o juokdamasis dantų nepakavosi Igl. Su rėksmu kaktos neištaisýsi Pnd. | refl.: Kai supyksti, raukšlės pasidaro, o paskui jos n'išsitaĩso Jrb. 6. tr. išnarplioti, išpainioti: Suvelsiat – mums visam būs mėnesie darbo, kol beištaisýs [ūdas] Plng. Ažsibūrė siūlai, nė ištaisýt Ds. | refl. tr.: Išsitaisýk vadeles ir virvę Pns. ║ refl. Sut prk. išsipainioti, išsivaduoti, išsisukti: Pilotas …, idant iž tų visų vargų ištaisytųs, nuvesdino jį karaliausp Herodop DP166. 7. tr. Auk ištiesti: Atsiklaupia [nusikaltęs vaikas], rankas ištaĩso viršun Drsk. Stovi [vaiduoklis] rankas ištaĩsęs – einu pačiupinėsiu Žln. Nei ing čia sulenkt galiu [pirštų], nei ištaisýt galiu Kpč. Tai suraitoja daktaris koją, tai ištaĩso Drsk. Žiūrėk – sparną ištaisýsiu, vėl intrauksiu (ps.) Žln. Nedavė [lietus, šalna] man, linelio (dat.), nei stogelio ištaisýtie, valaknėlio sudrūtytie, sėmenėlio sunokytie (d.) Vlk. ║ Sdr padaryti tiesų, nesulinkusį, ištiesinti: Kariuomenės mokslas kuprotam ištaĩso kuprą, sveikam kriauklus įlaužia Š. Mėnasį išgulėjo pakabintas – koją reikia ištaisýt Sug. Puolė lazda an piršto – jau tik sulinko; kalvis ją ištaisė BsPIV274. | Ištaisìs [storą, išvirtusį] pilvą valdiška duona (juok.) Kpč. ^ Kuprotą tik kapas ištaiso LTR(Vl). Pūsk nepūsk – vis tiek per uodegą karvei ragų neištaisýsi Lš. ║ išskleisti sulankstytą, sudėtą: Ištaisýk staltę, pažiūrėsim Pv. Ištaĩso ryšuliuką ant stalo Dg. Ištaisýk prieš langą [audeklą], geriau matysis Svn. Vieną naktį išejo prie ežero. Tę moterų buvo ištaisyti audeklai LTR(Srj). ║ ištempti: Liuob ištaisýs ant viršaus skūrą, apačio[je] medis Yl. ║ Nm, Kč, Srj išplėtojus paskleisti: Veža an pievos [linus] ir ištaĩso Mrs. Tris ketrias savaites laiko an lauko ištaisýtus [linus] Kpč. | refl.: Meškauogės išsitaĩsę kap paklotės Mrc. ║ Nm paguldyti ištisą, ištiestą: Ištaisė vilką ant mėšlų, atskaitė vilkui iš tiesų LTR(Btr). ^ Tavo miela ant kalnelio kai linelis ištaisyta (d.) Prl. Kad tę juos an lentos ištaisýtų! (toks piktas mirties linkėjimas supykus, netekus kantrybės) Krsn. Kad taũ ištaisýtų vilkas, tokį gyvulėlį! (keik.) Arm. | refl.: Ot jau ir išsitaiseĩ (atsigulei) kap penimė! Lp. ║ refl. Lp, LTR(Mrc) išsitiesti: Aš neužmigtau išsitaĩsius Vlk. Guli an pečiaus išsitaĩsęs Klt. Ežis susitraukia ir vėl išsitaiso Lp. Gyvatė buvo išsitaĩsius, ne susrietus Vrn. Kap pasliduosi, tai ir išsitaisýsi Pns. Lubos teip buvo žemai, jog mažiausias žmogus vos galėjo išsitaisyt rš. Ji (ragana) išsitaisė an ližės, kad Pinčiukas ją da pečiun šust LTR(Kb). ║ refl. pargriūti, parvirsti išilgam: Tik brinkt ir išsitaĩsė vyras an žemės Pns. Bėgau bėgau, tai kap išsitaisiaũ! Vrn. 8. tr. DŽ1, Ps, Nv, Knt padaryti tvarkingą, švarų, gražų: Ištaisýti sodai NdŽ. Tą kiemą gražį jau ištaĩsėt? Trk. Kapai kaip gražiai ištaisýti yr Sd. Rąžės krantos yrai ištaisýtos Plng. Aš darželį teip ištaisaũ gražiai Sdb. Ten ežės tos ištaisýtos, žinai, gražios Trk. Kad ištaiso jos darželius kaip bitelės korį LTR. Ta sodybikė ve kokia buvo graži, ištaĩsė ją kai stiklą Srd. Gyvenimą ištaisė, kaip sakoma, skambamai Žem. Ryga labai ištaisýta RdN. 9. tr. kurį laiką tvarkyti, prižiūrėti: Ištaisiáu kapus keturius metus, kiek to [v]andens išvilkau! Krš. 10. tr. Kp, Rz išdoroti, išdarinėti, išvalyti: Ka parvažiuosi, ištaisýk tas žuveles Žr. Marti ištaĩso paukštį, nuneša motinai ir duoda valgyti (ps.) Vkš. Žarnas ištaisýti ne taip jau malonus darbas Krp. Bjauriausia yr vyšnė, kol aną ištaisái Krš. Gyvulį papjovė, ištaĩsė ir sušaldė, reikia pjaustyt – negalia Slm. Medkirtys papjovęs vieną jautį, ištaisęs įdėjo katilan, pradėjo virt MPs. 11. tr. NdŽ išimti šovinį iš šaunamojo ginklo lizdo. 12. tr. pakloti (lovą): Jie visi įejo nakvynės prašyti, bet nieko nerado – visur buvo dyka, tikt puikiausios lovos ištaisytos BsMtII178(Tl). 13. tr. KŽ, Jnšk aprengti, apvilkti gražiais, puošniais drabužiais: Ka tiek ištaiséi, išrėdei tą savo dukterį! Skd. Taip jau turì ištaĩsiusi tą savo mergelką! Šv. | refl. Š, NdŽ, Rmš, Ub: Visi išsitaĩso, ir aš išsitaisýsiu Prn. Teip motriška nešpetni dar, ka išsitaĩso, išsidažo Trk. Išvažiavo, išsitaĩsė kaip ir pamergys Slm. Išsirėdžius išsitaisius kaipo lelijėlė, su auksiniais žiedelėliais ir su vainikėliais LTR(Upn). ║ Skdt aprūpinti naujais, gražiais drabužiais: Jų mergos labai ištaisýtos Klt. Tą vieną mergytę turėjo, tai išrėdyta, ištaisýta buvo Bsg. Žmoną teip ištaĩsė, kad atrodo kaip ponia šilkuose Jnš. | refl. Mlt: I daba y[ra] išsipuošę, išsitaĩsę, visko tura, – nėra kantinys (patenkinti) Ms. 14. refl. Sb persirengti kuo: Užgavėnių žydais išsitaisýsiam, išsitepsiam Klk. 15. tr. Sk, Gsč išpuošti, išgražinti: Tą palaidinukę da kiaurai ištaĩso Bsg. Kaip ištaĩsė mūsų bažnyčią! Šd. Kalėdom ištaisýkit egliutę kuo puikiausiai Trgn. Tiktai sienas taigi reikia ištaisýt (dažant išmarginti) Pnm. Privažiavom margus vartus, didžiai ištaisýtus (d.) Kl. Randame stalą ištaisýtą kaipo altorių, lino žiedu apdengtą, gabiją užšviestą JR88. | refl.: [Vaikai] miško kvietkais apsikaišę, gieda giesmes išsitaĩsę DrskD251. 16. tr. P, KŽ, Vad padaryti kokį daiktą: Ką tu nori iš tos lentos ištaisýt? Skr. Ten lapės urvus y[ra] ištaĩsiusios Vgr. Ka važiavom į vestuves, tokie bromai ištaisýti Akm. Pašventorė[je] ištaĩsė kryžius, padirbo suolelius sėdėti Jdr. Teip ištaĩsė šakes, kad nepasakysi Ob. Daba tai graži duona buvo. Kur jie tokią ištaĩsė (iškepė) – nė suplyšus, nė sudegus Jnš. Tas tėvas ištaisęs Striubauseliui balną, pabalnojęs gaidį S.Dauk. Užvis tus audeklus ištaiso rietaviškės mergaitės M.Valanč. | Ličbos ištaisýta (skaičiai surašyta) GrvT7. Mama tai mūsų gerai ausdavo, raštus visokius ištaisýdavo ausdama Mšk. | refl. tr. Rtr: Tas ličynas antsidėjo, visokias išsitaĩsė Lnk. Išlupau akminą ir išsitaisiau tokią skylę, kaip tiktai galiu aš išlįst Sln. ║ Klk nutiesti (kelią): Daba ištaĩsė čia geresnį kelią Krž. O ten į pajūrį antai yr puiki keliai ištaisýti Plng. O dabar žiūri – keliai ištaisýti, visur vieškeliai padaryti Upn. Nei išskyniau skynimelio per žalią girelę, nei ištaisiau vieškelelio in margą dvarelį (d.) Tvr. Po tą parką ta (tai) ten buvo visokių alėjų ištaisýta Lž. Upelio jau nebėr, daba ištaĩsė (iškasė) griovį Slč. ║ užtverti (tvorą): T[v]oros nū medžio ištaĩsomos KRG. 17. tr. Vgr, Kv, Žg, Upn, Sug pastatyti (statinį): Ka dabar kas atiduotų tą mišką, puikiausį namą galėtų ištaisýti Všv. Degutinė išmūryta, ištaisýta Krs. | Kas ten par pylimai ištaisýti! Trk. Ka čia tas žmogus neatejo sklepalio ištaisýti – ot būtų gerai uogoms pasidėti! Plt. ║ DŽ1, Als, Klk, Skp, Brž padaryti vidaus įrengimus, įrengti: Ištaĩsė, išgražino vaikams darželį – žiuba žiuba! Krš. Pirkią ištaĩsė, apšaliavojo Lz. Priš tą karą ka jau pasistatėm, ka buvo kambariai jau ištaisýti! Vgr. Tą namelį i pastatė, i ištaĩsė – vyras su nagais Mžš. Seklyčią ištaĩsė kaip bažnyčią Jnš. Jiedu tą butelį teip gražiai ištaĩsė, padarė kaip didžiausius pakajus BsPIV106. | refl. tr.: Anys naujus namus pasistatė, kad išsitaĩsė kambarius! Skdt. Vieną kambarelį neišsitaĩso, o jau žilą plauką tura End. Dabar tai išsitaĩsė, tai ką gi, labai išsitaĩsė dabar Skrb. Jezavitai, padirbusys vieną pusę klioštoriaus, ištaisės ten pat sau koplyčią M.Valanč. ║ iškloti, padengti: Lizdelis yra viduje dailiais ir minkštais gaurais ištaisytas I. [Karalius] tuoj įsakė ištaisyti juodai kambarius, iškelti juodus šydus LTR(Zp). Liepk visą kelią ir bažnyčią ištaisýtie raudonu aksomu (ps.) Rdm. 18. tr. sukurti: Apie Daukniūnų kaimą aš pats buvau ištaĩsęs dainą Krč. 19. tr. Žg, Rdn, Ėr pagaminti (valgį): Ištaisýkit gerus pietus Sn. An veseliu būdavo visa ko ištaisýta Vn. Ištaĩso tų grybų, tų uogų visokių Kv. Prieina linai mint – reikia vis viena ištaisýt [valgyti] kap kokiai veseliai Ad. Tegul jam ištaĩso pusrytį iš tų gėrelių (ps.) RdN. Tai ką dabar, pon, tamstai reik vakarienės ištaisyti? LTR(Sln). Žuvį ištaisýti gražiausiai mokėjau Krš. | refl. tr. Dglš: Šitai giedojom kalnus – kaip gražiai visokio [valgio] išsitaĩso! Gršl. 20. tr., intr. Upt, Jnšk padaryti, nuveikti: Ji dar šiandien ką apsiėmusi ištaisỹs NdŽ. Tai tu gerai padarei, ištaiseĩ KII359. Su savo klykimu nieko neištaisysi N. Tu man nieko neištaisýsi, kad ir į teismą paduosi Žvr. Visos nusirėkusios sto[vi] prie grabo, i ką tu ištaisýsi! Jrb. Aš nežinau, ką jisai ištaisỹs, kai aš numirsiu Stak. Reikės jau pačiam dirbt, ponas, kitaip jau nieko neištaisýsi Skr. Tai matai, ką ta tavo geroji Onutė ištaisýt moka Plv. Bobos dar̃ geriau ištaĩso kap vyrai Žln. Susibėgo i nieko n'ištaĩso Vlkš. Nieko nebištaisái (nebesugebi), matau NmŽ. Tie žyniai nieko neištaĩso Rsn. Kitas, kad ir gerą galvą tura, nieko neištaĩso Akm. Nieko neištaisýsi, jeigu jau jo naguos pakliuvo Sv. Reikia teip ištaisýt, kad niekas negertų Rm. Kad reiks mirt, nebe ką ištaisýsi Grž. Mat ką galì ištaisýt girtas! Škn. Ką man padarys: pasprangys pasprangys (neduos valgyti), aš sena – ką jie iš manęs ištaisỹs! Sk. Matydamas nieko n'ištaĩsąs, išėjęs pabutšaliais šlaistės Jrk106. Ką vienas lietuvninkas seime ištaisys! I.Simon. Kaip gal vanduo tokius didžius daiktus ištaisyt? prš. Tie darbai tau per sunku yra, tu vienas tatai negali ištaisyti BB2Moz18,18. Šis žodis daugiaus ištaisė, nekaip ans mislijo Ns1850,2. ^ Tą patį ištaĩso tie šventiejai, tie prakeiktiejai Krš. Sa geru daugiaus ištaisai nekaip sa piktu B615. ║ išdarinėti: Ką motynos matytum, ką ištaĩso su vaikais [kariuomenėje], nedetūrėtum Rdn. ║ atlikti, įvykdyti: Dvi giesmes ištaisýsiu (prisiminusi pagiedosiu) Ad. O gal kaip norints reik ištaisýti tą dainą Varn. Pons …, kad urdelį n'ištaisiaũ, tuo mušė per ausį K.Donel. Kas užduota, išvesti, ištaisýti KII35. Jozua ištaisė prisakymą, sau duotą BB1Mak2,55. Tuogi ir žydų žemėje norėjo ištaisyti savo urėdą BPII113. ║ NmŽ, Krtn, Lk pataikyti, įstengti ką kaip reikiant padaryti, atlikti: Ans neištaĩso (gerai neištaria) to žodžio Jn(Kv). Jau mūso vaikas „r“ ištaĩso pasakyti Krt. Mes taip jau nė neištaisýsiam (gerai nepapasakosim) Vgr. Reikia žiūrėt, kur iškilot, kur ištaisýt (gerai pririšti) karves Skdt. ║ turėti naudos, laimėti, pasiekti: Iš tų kiaušinių juk nieko n'ištaisaĩ – šįmet jie pigūs Jrb. Jis prie karaliaus nieko n'ištaisys KBI15. Kurgi aš dabar neperpykęs būsiu, tokį ilgą čėsą sugaišęs, o nieko neištaĩsęs Sch161. 21. tr. KŽ, Tlž, Trk, Jnš, Skrb padaryti, iškrėsti (juoką, išdaigą, pokštą): Kokių visokių šposų ištaisýsam susirinkę Lk. Ans ka įsigera, ta i ištaĩso gražias komedijas Kv. Iškalbingi žmonys labai juokų ištaĩso Šv. Ot ištaĩsė baiką, kad jau geresnės nereikia Pns. Matai, da kokią linksmybę ištaisìs Slk. Aš jiem tokį juoką ištaisýsiu, ka anie i verks, i juoksis Všk. | Kad ištaisýdavo (išgąsdindavo) mergaites, tai geriau, kaip reikia Skp. ║ NdŽ, Sv padaryti kam kokį blogumą, nemalonumą: I nulėkė lapė, visą kelią mislydama, ką čia tam vilkui ištaĩsius (ps.) Ps. I ko neištaĩso tie žmonių liežuveliai! Krš. Ot žentas ištaĩsė! Dbk. ║ apkalbėti, apšmeižti: Visaip tave ištaĩso su kalbom Jnšk. Jis mane kad ištaĩsė visam sodžiuj! Jnšk. ║ Skr, Upt išbarti, išplūsti, išpeikti: Ištaĩsė aną tėvai, ta užsiuto Krš. Ištaĩsė visus, ka labai netikę, tik anie [geri] Krš. Teip ištaisìs, kad nei akių neturėsi kur dėt Sv. Šilkų drapanėlėm neaptaisė – visokiais žodeliais jau ištaĩsė (d.) Brž. ║ išpeikus pašalinti: Ją ištaĩsė iš vištų [fermos] Jnš. 22. intr. sudaryti kokią nuomonę apie ką: Ištaĩso, kad anos vaikas geriausis, o jug velnias! Krš. Taip ištaĩso, kad aš kalta Krš. | refl.: Anos išsitaisýs (mokės pasirodyti geros), o aš paliksu kalta Krš. 23. tr. NdŽ, KŽ, Sb išruošti, išrengti (kur eiti, vykti): Ištaĩsėm sūnų, mokslan kad eitų Š. Reik į mokyklą šešius vaikus ištaisýti – tikra bėda! Krš. Ištaĩsė ją medžian karnų lupt Lz. Ištaĩsė any ganyt veršelį tą bernuką LzŽ. | refl. KŽ, Grž, Slč: Visa bėda, kol iš namų išsitaisaĩ NdŽ. Moters ilgai taisosi, lig išsitaĩso iš namų Š. Išsìtaisiau i nuvažiavau pas daktarą Als. Ar tu beišsìtaisysi šiandien? Skd. Kol į jomarką išsitaĩsė, ir pietai atejo Vkš. Durnius pasipjovė savo kumeliuką ir išsitaisė į kelionę LTR(Pp). ║ išleisti: Ištaĩsė vaikus į žmonis – visus pramokė, akis atprausė Rdn. Dukterį ištaĩsė, devė visą pradžią gyvenimo Rdn. Duktaite mano, ka tu išaugtai …, aš tave ištaisýtau až jaunikio LKKII221(Lz). 24. tr. Brb padaryti tinkamą, parengti, sutvarkyti kuriam tikslui: Rūbai ištaisýti, tik tu eik! Adm. Sėmenis ištaisýs, išvėtys i veš parduoti į Liepoją Gd. Teip ištaisáu [grūdus], ka gali sėti į dirvą Lkž. Ištaisiaũ (išgalandau) kirviuką, koks aštrus dabar Rm. Stalas ištaisýtas, svečių laukiam Prn. Viskas namie jam ištaisýta Lb. Ištaisýti stalai, viskas sudėta Všv. Ten bus del mumis stalai ištaisýti, baltom skotertimi užtiesti LB272. Kad čia būtų suolai ištaisyti, kad čia būtų svočia pasodinta JV761. ║ apdoroti, apdirbti: Pabrike ištaĩso linus, mas neklojėjam Krš. Linus ištaisýsi, suverpsi, išskalbsi kartkartėms, ka nebūtų nė kokio spalelio, kad būtų puiki drobelė Lpl. Nebėra su kuo linai gražiai ištaisýt Kvr. Tuos pakulinius lininius kol juos ištaisaĩ, kol juos išmini … Mšk. Gul motulė paguldyta kap linelis ištaisýtas, kap drobelė išbaltyta (d.) Vlk. ║ Drsk suverpti: Aš dukrelės neklausysiu, plonai linus ištaisýsiu (d.) Kb. ║ priderinti: Prie dainų balsus ištaisýti J. 25. tr. išdirbti, išpurenti, padaryti tinkamą sėjai (žemę): Išdirbo, ištaĩsė [laukus] – kas dobilai, kas javai, gyvoliai ganos! Krš. Darželis nedidelis, ištaisýs sau su arkliais, išgyvens Pln. Kęsynai, pelkės – ištaisýk tokią žemę! Krt. Ištaisýt žemę reikėjo, būtum turėjęs javų Srv. Dabar, kai išarė, ištaĩsė – puikiausias šienas Jnšk. Tą liekną ištaĩsė ant laukus Všk. Par mus dirvoną ištaĩsė Sug. Ažuėmė daržą vaisingą, dirvą ištaisytą Gmž. | refl. tr.: Triobas išsistatė, žemę išsitaĩsė Krs. Čia gavom keturis ektarus, išsiplėšėm, išsitaĩsėm Krtn. 26. tr. NdŽ, KŽ, Alk, Rt, Štk parūpinti, gauti: Vaikinas ištaĩsė sau naujį drabužį, naują stubą J. Brolis ištaĩsė man visus rūbus, tėvai nedavė nė skatiko Š. Didelius batus ištaisiáu vyruo Krš. Kokį dešimtį tūkstančių ištaisỹtumiam tavie Všv. | refl. tr.: Ir rūbus išsitaisýdavau, ir teip viso turėjau Sdk. | Aš išsitaisysiu kur sau lygų bernelį (d.) Nm. ║ aprūpinti: Ginklais ištaisyti N. 27. tr. išsirūpinti, kad kas būtų kur priimtas, gautų vietą, liktų kur: Kas čia ištaĩsė jums tą sklypą statyties mieste? Krš. Pakėlė [Čerskį] į Kermeliškės klebonus ir dar ištaisė jam vietą mokytojaus Vilniaus mokslinyčio[je] M.Valanč. Ištaĩsė, ka paliktum [senutė] numie Rdn. Ištaĩsė, ka neėmė į karūmenę Krš. 28. tr. Antr, Šš, Ut, Ds, LTR(Pnd), Jnš, Šv, Kv šnek. iškelti (vestuves, pokylį): Ot, tai vieną metą tai buvo puikias ištaĩsę Užgavėnes! Krp. Kad ištaĩsė pabaigtuves gaspadorius! Švnč. Kad ištaĩsė dukteriai vestuves, tai net visos apylinkės jaunimas paūžė Lkm. Kai numirsiu, tai nors pakravus ištaisýkit Trgn. | refl. tr. Str: Voversiukas in dirvono išsitaĩsė didį bolių (d.) Švd. 29. tr. Jdr, Kv, Pš, Vad, Vb, Sb, Sv, Ds šnek. godžiai išvalgyti, išgerti, išlesti: Ištaisiaũ bliūdą virtienių, dabar esu pilnas Jnšk. Ištaisýk visą butelį – gal ir jusi Krš. Paukščiai užpuola uogas ir kaip matai ištaĩso Upt. Vištos par vasarą kokį pūrą ištaĩsė miežių Lnkv. 30. tr. Gž šnek. primušti, išperti: Kad ištaisiaũ lazda šunį! Rš. Ištaisiaũ kelis kartus diržu Dg. Piemenį ištaĩsė ištaĩsė – žinos dabar vasarojų ganyt Jnšk. ║ intr. smogti, suduoti, sušerti: Kad ištaisýsiu aš tau ausin, tai neplepėsi, ko nereikia! Rš. Par vieną ausį, par kitą ausį ištaĩsė ištaĩsė! Lnkv. ║ tr. išmušti: Ledai užėjo i ištaĩsė paukščius, i daržus sumušė Ps. 31. tr. smarkiai sulyti: Nu i ištaĩsė, net po liežiuviu šlapia! Sv. 32. tr. šnek. apgauti, apsukti: Sukčiai teip ištaĩsė vyrą, kad paliko be nieko Jnš. ║ išvogti: Jam tuos septynis šimtus i ištaĩsė Dl. 33. tr. išeikvoti, prašvilpti: Visą tėvo ūkį ištaĩsė su savo gėrimu Ps. 34. tr. ištrypti, išniokoti: Jauniklė karvė ištaĩsė burokus Dkšt. Nutrūkta šiąnakt arklių ir ištaisýta avižos Ds. ║ sudraskyti: Vilkas keturias aveles papjovė: ištaĩsė, ir tiek Pš. 35. tr. iškastruoti: Du meičiokai reikia palikt veislei, o kiti možna ištaisýt Ds. 36. tr. Rš išžaginti, išprievartauti. ◊ añtausius (ausìs) ištaisýti Gs, Užv suduoti (per veidą): Ausìs ištaisýsu, i nebmonysys (nebedarysi niekų) Vvr. Ištaisýsu ausès gyvatei! Krš. Ántausius ištaĩsė visims tokims bulkinams Brs. káilį (kalniẽrių, krãmę, kùprą Šl, nùgarą, skū̃rą Mrj) ištaisýti Gž, Sb, Ps primušti: Ištaĩsė kalniẽrių mūsų Pranui – šventas paliko Srv. Girdėjau – per balių ans kailį vėl anam ištaisęs KlK10,45(Škn). Tau ta krãmė tujau būs ištaisýta LKKXXI193(Pln). Aš tau, tinginy, ištaisýsiu kùprą! Kt. Būtum ištaĩsęs nùgarą, ir neitų į vakaruškas Šlv. kójas ištaisýti galą gauti, numirti: Kad tu sa kójas ištaisýtai! Rod. liežùvį (liežiùvį) ištaisýti kalbėti nestačiokiškai: Možnėt ir gražiau ištaisýt liežiùvis Ad. marmū̃zę (murzẽlę, smùrglį, snùkį) ištaisýti suduoti (per veidą): Snukiùs mas jums ištaisýsma Ub. Ištaisýsu tau marmū̃zę, žinosi tada! Šlu. Jeigu neliausys, aš tau murzẽlę ištaisýsiu Yl. Kad ištaisýsu smùrglį, tai žinosi liežuvio nelaidinti! Brs. pir̃tį ištaisýti primušti, prilupti: Ištaisýsiu aš tau pir̃tį, kad skūra atšoks! Ds. ringès ištaisýti privalgyti: Nu, vaikai, galit ištaisýt ringès, ba priviriau gerai Al. \ taisyti; anttaisyti; aptaisyti; atitaisyti; dataisyti; įtaisyti; paįtaisyti; ištaisyti; nutaisyti; pataisyti; pertaisyti; pietaisyti; prataisyti; pritaisyti; razsitaisyti; sutaisyti; užtaisyti