šust reikšmė

Kas yra šust? šùst interj. NdŽ 1. šast, šiust (lengvam šuoliui, šoktelėjimui nusakyti): Pasilingavo [voverytė] uodegą išpūtus ant eglės šakos, šust ant kitos J.Balt. Kap tik intejau in kamarą, šùst katė nuo lentynos Lš. Šuva iš kiemo išlėkė, arklys šùst šonan ir išvertė vežimą Rgv. Katinas šùst i perbėgo per kelią Tvr. Kumelė tik šùst ausis pastačius Dglš. Avis tik šùst per tvorą Jn. 2. strykt (staigiam atsistojimui, pašokimui reikšti): Šust grabe atsikėlė ir dairos LTR(Kp). 3. kartojant nusakomas skubus ėjimas: Gaspadinė dairos, ka čigonė nenutvert kokios vištos, o ta tik šùst šùst par kiemą ir bežiūriant atsirado ūlyčioj Skrb. 4. kartojant nusakomas šokinėjimas, pliupsėjimas: Tikrai mačiau: tai va tep tokio aukščio ugnukė tik šùst šùst Srj. [Iš traukinio] dūmai tik šùst šùst, ir nuvažiav[o] Grv. 5. LzŽ, Alk, Tvr, Dv kyšt, čiūkšt, šmurkšt (pašovimui į krosnį nusakyti): O senė šust pagranduką į krosnį ir įšovė K.Bor. Bulbių košę šùst pečiun Stk. Toj ragana atsisėdo an ližės, o tas kvailys – šust ją in pečių! BsPIV86(Brt). Gydū gydū kateles, keps močiutė bandeles. Davė vieną – neprivalgiau, kitą davė – nesuvalgiau. Šust į pečių (d.) Kt. Kepu kepu pyragėlį, šùst po pečium (d.) Upt. Ploju ploju kačiutę, keps bobutė bandutę, pakočės, pavolios – šust kunigo pečiun! LLDI114(Dg). 6. šliūkšt (įpylimui, išliejimui žymėti): Kap niekas neregi, ir vėl šùst inpilam Azr. Šùst ir išpylė J.Jabl(Vl). 7. švyst (įmetimui, numetimui žymėti): Išsėmęs šùst trupinių į vandenį įmetė Gs. Šventas Petras pravėrė ir daugiau [duris], o kalvis tuojčės tik šust ir inmetė kepurę danguj LTR(Srj). Diedas turėj[o] vieną avelę, šùst per langą ir išmetė vilkui LTR(Vrn). Boba šùst riekę duonos kalelei (ps.) Tvr. 8. [i]braukšt