kyšt reikšmė

Kas yra kyšt? kýšt interj., kỹšt K intensyviam kištelėjimui pažymėti: Kýšt su pirštu, su liežuviu lyžt, su dantimis kąst J. Kaip tik žvėris koks kyšt, tuojau paukšt ir nušaus Žem. Kýšt galvą iškišęs, ans ir žvalgos Sd. Gi žiūriu – kýšt iš vandens ūdra ir plaukia į kraštą Dkš. Kýšt galvą iš vandenio Ds. Šaukšte medų vaikas kýšt pakýšt prie burnos kaišė Sr. Tas prasimanėlis kýšt pagalį ir pakišo man po kojų Sr. Kỹšt galvą pro duris ir vėl atsitraukė Dkš. Aš tik koją jam kyšt, jis ir parpuolė! Skrd. Tie į kamarą ir po prieangį, šen nosį kyšt, ten kyšt Žem. Kur eisi, kur neisi – vis nosį kyšt pas savus LTR(Grk). Senasis diedas tik šmukšt po vandeniu ir daugiau nė kýšt Jrk22. Kur buvęs, kur nebuvęs, kyšt iš tankaus eglynėlio eigulys rš.