šokinėjimas reikšmė

Kas yra šokinėjimas? šokinė́jimas sm. (1) K, Rtr, Š, DŽ, šókinėjimas (1), šõkinėjimas (2) Yl; M 1. SD337, L, Š, NdŽ, KŽ → šokinėti 1: Šokinėjimas per kliūtis rš. ^ Žvirblis be šokinėjimo nestovi Sim. 2. NdŽ → šokinėti 5: Būs nabagei šókinėjimo [apie girtą vyrą] DūnŽ. 3. → šokinėti 6. ║ Kas anų par mandrumas, kas šókinėjimas Rdn. 4. NdŽ, K.Būg → šokinėti 13: Kyla klausimas, ar kirčio atitraukimas nėra susijęs su kirčio šokinėjimu nuo žodžio galo į antrąjį ar tolesnius skiemenis BIX151. Apie praeityje buvusį kirčio šokinėjimą šiek tiek galima spręsti iš latvių laužtinės priegaidės rš. Mus stebina nepaprasti autoriaus fantazijos šuoliai, realybės ir fantastikos junginys, nuotaikos šokinėjimai, nepaprastas stiliaus įvairumas A.Vencl. 5. SD1166, SD253, H210, R, MŽ280, Sut, N, Š, KŽ → šokinėti 14: Mergaitės šoka tik pirmąją šokinėjimų pusę („viens“), paskui nušoka šešta pozicija („du“) rš. Mūsų širdies džiaugsmas pasibaigė, mūsų šokinėjimas pavirto į vaitojimą BBRd5,15. Kurie džiaugias iki šokinėjimų ir linksminas, kad randa grabą ChJob3,22. O kad ateidamas prisiartino namuosna, išgirdo giesmes ir šokinėjimą BtLuk15,25. Visur linksmybė bei šokinė́jimas! MitI72. 6. SD1180, R96,348, MŽ465, A.Baran, Š žr. šokiai: Šventės užsibaigdavo šokinėjimu prš. Mąsto sūnus apie šokinėjimus ir lapavimus SPI147. Ji iki šiol yra buvusi būgnytoja prie pagoniškųjų šokinėjimų Ns1860,1. \ šokinėjimas; įšokinėjimas; iššokinėjimas; pasišokinėjimas; peršokinėjimas; užšokinėjimas