mandrumas reikšmė

Kas yra mandrumas? mandrùmas sm. (2) 1. išdidumas: Iš to mandrùmo nebežino nei kaip eit, nei kaip kalbėt Ds. Jo tik vienas mandrumas (labai mandras) rš. Velug tavo mandrumėlio rasi mano būsi JV290. Jau tikrai sirgsiu, jau tikrai mirsiu iš savo mandrumėlio JD605. Kad tau, broleli, šonais išlįstų tavo mandrumas! rš. ^ Mandrùmo kap pas kūdą kiaulę Al. Kad tu peklon, mandrumai! (nusistebint iš kieno nors išdidumo) Ds. Mandrumas nosį laužia, utėlės pakaušį griaužia Vel. 2. J gudrumas, išmintingumas: Svietas gyvena gudrumu, mandrumù Pvn. Žiūrėk, koks to vaiko mandrumas! Vkš. Gavai pakaušin už mandrumą, gausi snukin už kvailumą KrvP(Glv). 3. gražumas, puošnumas: Ne dėl tavę, žirgelėli, dobilio, dėl mandrumo, patogumo, dobilio NS94. Aš per savo tą mandrumą, aš per savo tą gražumą nusipirkau Joną už molio uzboną Grž. ║ papuošimas, puošmena: Nuskandinau žiedelį, rankelių mandrumelį Tvr. 4. [K] linksmumas.

Ką reiškia žodis mandruolis? Visi terminai iš raidės M.