išdidumas reikšmė

Kas yra išdidumas? išdidùmas sm. (2) → išdidus. 1. LL250, Š puikybė, pasipūtimas: Išdidùmas netinka nė vienam Skr. 2. gera nuomonė apie save, pasitikėjimas: Su išdidumu ir įsisąmoninę savo ideologijos jėgą komunistai visuomet pareiškia apie savo ideologijos partiškumą (sov.) sp.

išdidumas sinonimai

išdidumas antonimai