skubus reikšmė

Kas yra skubus? skubùs, -ì adj. (4) K, Rtr, Š, DŽ; SD340, Sut, I, Kos53, N, M, LL227 1. kurį reikia greit atlikti, neatidėliojamas: Visi dirba skubius darbus I.Simon. Skubùs atsakymas NdŽ. Skubùs laiškas KŽ. Skubùs reikalas Dkš. Neturiu nes nei kalavijo mano, nei ėmiau teipag šarvų rankon mano dėl to, jog daiktas (įsakymas) karaliaus buvo skubus Ch1Sam21,8. ^ Skùbūs darbai – vieni vargai LTR(Jnš). Skubus darbas šuniui ant uodegos LTR(Jnš). skubù n.: Jam neskubù eiti namo NdŽ. skubiaĩ adv.: Našliuo kuo skubiáu reik žanyties: kas vaikus, gyvolius apžiūrės Krš. Žmogeliui teko grįžti kuo skubiausiai namo I.Simon. 2. skubantis ką daryti, greitai ką darantis: Kas skuba, skubiai dirba, tas skubùs J. Skubiám žmogui atsitinka koją sudurdinti J. Ji visada tokia skubì PnmA. ^ Skubùs greičiau pailsta už vangų Dkš. skubiaĩ adv. K, DŽ1; Q140, SD340, H, B409, R, MŽ145, Sut, I, N, M: Skubiaĩ bėk miškan LKT282(Pbs). Peršalęs keleivis galvojo tik apie šiltą trobą ir skubiai traukė namon, kur jo laukė šeimyna J.Bil. Pablyškęs mėnuo iriasi skubiai V.Myk-Put. Dirbkite, dirbkite skubiai S.Dauk. Nieko skubiai ir bili jeib kaip, nieko be didžios atidžios nedaro M.Valanč. Popas, skubiausiai uždaręs duris, nubėgo pas savo vaikį MPs. Ir atejo skubiai ir atrado … bernelį prakarte gulintį VlnE10. Ir skubiai eikite, ir mokytiniamus jo pasakykite, jog kėlės iš numirusių Ch1Mt28,7. Anys jį skubiai išleido iš skylės (kalėjimo) BB1Moz41,14. Išmetinėjo tieg veliną negreitai, neskubiai tai darė, po mažam ižtrėmė jį SPII61. Skubinkis greitai (eik skubiai) CII320. Skubiai braukiu SD13. 3. per greitai einantis (apie laikrodį). skubiaĩ adv.: Anos [laikrodis], kad šilčiau, eina skubiaũ Žr. 4. greitai, smarkiai vykstantis: Pasigirdo skubùs lakstymas šen ir ten NdŽ. Ėjo jie neskubiu, bet tvirtu žingsniu, pasidavę į priekį V.Myk-Put. Jos kalba skubi, skambi rš. Geležinkelių nudunda skubus traukinys rš. ║ ūmus, smarkiai pasireiškiantis: Skubioji džiova Ser. 5. B482 uolus, stropus, rūpestingas, greitas: Julius ne tei skubùs kai kiti vaikai Skr. Imsime vėl ižg jo pavaizdą nužeminimos ir skubaũs paklusnumo DP288. Skubus padėti kožnamui KN103. | Jų kojos skubios kraują pralieti CII671. skubiaĩ adv.: Skubiai daryti B482. Per vieną valandą dirbdami teip nupelnė, kaip kiti per dvylika, jog skubiai, rupiai, nuoširdžiai dirbo SPI330.

skubus sinonimai

skubus antonimai

skubus junginiai

  • skubus paštas
Ką reiškia žodis skubutis? Visi terminai iš raidės S.