džiova reikšmė
Kas yra džiova? džiovà sf. (4) Dkš, PnmŽ, Brš, Pg, Jnš, Ldv, Prk, (2) K, džióva (1) Užv, Krkl, KlvrŽ, Slnt 1. kaitrus, sausas oras, kada viskas gerai džiūsta: Be saulės menka džiovà Krn. Ka i saulė švieta, ale džiovõs nėra Vn. Gera džióva šiandien, išdžiūs šienas Vkš. Tai gera džiovà, net viskas lūžta Mrj. Pryš vidurdienį pati džióva Krš. Tai baisi džiovà, tokios džiovõs seniai buvo Skr. Nekokia šįmet dobilam džiova pasitaikė – kasdien palyja Rdm. Lyna i lyna – nebė[ra] džióvos šieneliuo Yl. Su dobilais tai reikia daug džiovõs J.Jabl. Šitie grūdai reikalauja daug džiovõs Rmš. Marškiniam dar trūksta džiovõs Šl. Džiovoms užejus lankose išdžiūs šienas Mžk. 2. sudžiauti linai ar javai: Kai tu išminsi linus, tai aš dėsiu džiõvą Vdk. Linų džiovà Bru. 3. sing. džiūvimas, liesėjimas: Ka gautų tarnystę, nebūt iškada tos džiovõs [einant mokslus] Gs. ^ Kas daug norų prisikrauna, to kišeniai džiovą gauna Sim. 4. sing. R97, CI448, K plaučių tuberkuliozė: Kad džióva užpuola, tai džiūsta žmogus J. Kaip džióva į kokią šeimą įsisuka, taip visus išpjauna Krš. Džióva esanti tai anos mergelei Ms. Jau šitą mergą džiovà paėmė Slm. Nuo džiovõs reikia gerti ožkos pieno Sml. Tom žolėm nuo džiovõs gydė Grž. Džiovos liga išmirė S.Dauk. „Varpo“ pryšakyje stojo nenuilstamas Kudirka, visai apimtas džiovos rš. ^ Džióva – ubago liga, vėžys – ponų Klk. Tegul jį džiõva! Lp. O džiovà jį žino! Lp.
džiova junginiai
- (plaučių) džiova