sausas reikšmė
Kas yra sausas? 1 saũsas sm. (4, 2) 1. žr. sausa 2: Po Seredžium garlaivys užėjo ant saũso Skr. Garlaivys jau daug saũso griebia Skr. 2. sausainis: Mama, duok saũsų Jon.
2 saũsas, -à adj. (4) K, Rtr, DŽ; H, Sut 1. be drėgmės, be vandens, nesušlapęs, išdžiūvęs: Sausas esmi R356. Išvelėjau skarelę, tai par tris minutes ir sausà Ktk. Nė siūlo galo saũso nėra Grž. Taip didžiai buvau privargęs ir sušilęs, jog nebebuvo sausų̃ marškinių nei ant nagos juodymo BM26(Č). Užėjo toks lietus, taip sulijo, kad sausõs vietos nėra Jnš. Mane lietus tada taip sulijo, kad nė rumbės sausõs neliko Lp. Kubilą prisikriausi drabužių sausų̃, prisimurdysi Vvr. Kalneliai jau sausi, galima art Pb. Sausõ[je] vieto[je] padėsi an trobos, ka neužpustytų, neužlytų Nt. Dabar miškas užaugo tose pelkėse, pelkės sausèsnės yr Brs. Geras ruduo – sausà eiti Šlu. Sunku ravėt – labai sausà žemė LKT291(Svn). Atšerpetoja rankos nu sausų̃ žemių Mžk. Kai nesausì grūdai, tai paklos, padžiovins Pb. Sausesnì javai par naktį išdžiūdavo Žg. Anoj dirvelėj sausėlèsniai, regis, kviečiai Sdk. Grūdai buvo sausì, galėjo supilti grūdus į miegas Ms. Sausà malka greitai insikūrina GrvT40. Iš sausõs medžiagos tekinį padirbsu Kal. Sausa malka kaip kanklys B. Pievos nuo sausros kaip degte išdegė, karves jau liuobiam sausù šienu Mžš. Slyvelės sausos SD341. Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs A.Baran. Saũsas kai cukrus Trgn. Šienas saũsas kaip parakas Jnš. Mūs pirkyna sausà, ale šalta Dglš. Kitų šulniai sausì parvasar Ktk. Pripilk in lempą gazo, ba jau sausa lempa Kpč. Kap padabosi in lašinių, anys saũsūs [, tai bus giedra] Aps. Saulėleidis ant sauso sniego blizga T.Tilv. Pusę kelio nenuvažiuosi, sausà (netepta) ašis Ėr. Visi giedrią pavasario dieną sausum sausu keliu į bažnyčią kūliu išvirsta Vaižg. Kai kelias saũsas, tai i važiuot gerai Smal. Priėjo prie marių – metė antrą [žiedą], tuojaus jam pasidarė per marias sausas kelias BsMtI151. Samanyčelė sausója Ad. Tada semk, imk vandinio iš upės ir išliek ant sausos žemės BB2Moz4,9. Kur pirma sausa buvusi, ežeras bus CII576. Sekli ir sausà [dirva širdies] kaip ant uolos DP101. Kada nečysta dvasia išeiti nuog žmogaus, tada vaikščioja po sausas vietas, ieškodama atilsėjimo VlnE48. Pametus versmę, šulinius sausus kasti, o vandenio nerasti SE114. | prk.: Tas peilis kad ir kietas, bet kaži kas toks saũsas (neima, neaštrus) Up. Anas saũsas daktaras (terapeutas) Rod. ^ Lengva ugnį kurti prie sauso kelmo PPr206. Sausam̃ kubile nesušlapsi J.Jabl, Pnd. Nekelsi saũsas, į pelkę puolęs Lkv. Jei vasarą sausom kojom vaikščiosi, žiemą sausu liežuviu gyvensi LTsV355(Pšl). Apsiverkė sausom ašarom (nenuoširdžiai) kaip marti, anytą laidodama KrvP(Drsk). Kad per Nemuną sausõm kojom ji pereitų LKT233(Brb). Laba diena! Ar sausas kėlei? (toks juokavimas) Šts. Įkiša sausą, ištraukia šlapią (tinklas) LTR(Ob). Sausas, minkštas, ant stalo nepadedamas, visi žmonės valgo (ropė) LTR(Mrj). saũsa n.: Vanduo perbėgo, ir sausa Kp. Saũsa visur, nor kočėkis (voliokis) Rud. Pas mus kai gražu, saũsa, tai bepigu išeit Erž. Lengva, gera žemė, dvi dienas vėjas prapūtė, ir saũsa Dgč. Balos, liūnai buvo, o dabar saũsa, kultūrina Šmn. Tiek saũsa, tiek saũsa, net skreba visa kas Klt. Saũsa sausiáusia, gal sudegs visa kas Klt. Juodalauky sausiáusia – suvis nelyta Dglš. Teip jau jai noris gert, teip sausa (ps.) Klt. ^ Girtam ir baloj sausa TŽIII378(Vrn). sausaĩ adv. DŽ; SD356, Sut: Dabar sausaĩ nuo šio kalno prieini LKT177(Smln). Tus linus išdžiovinsma sausaĩ, pirtė[je] Varn. Tie miežiai sausaĩ sausi Pc. Kai sausaĩ auga, morkos saldesnės Ėr. Pietams išvirk sausaĩ (su lupenomis) bulves su kastiniu Ms. Ponas prigirdė arklius, o jis nuvažiavo sausai Rm. Kumpius ir lašinius sūdo sausaĩ Vkš. Kai sausaĩ šąla, be sniego, tada kuldavo Pb. Musėt teip sausaĩ ir užšals Pc. Padėk miltus sausaĩ Mlk. Kiaulės būva mūsų sausaĩ, pakratom Klt. Kai mažiau geria karvė, tvarte sausiaũ Klt. Anksti nupjovė, sausai padžiovė KrvD184. Sausaĩ išdžiūvo visi upeliai ir gilios vietos, bėr tik maureliai BM434(Kp). Išsrėbė, šėtonas, ir dar šaukštą sausutėliai aplaižė J.Balt. Ir ištiko aną vandenį, ir persidalijo šen ir ten, ir perėjo abu sausai Ch2Kar2,8. ^ Sausai neišlaikysi, rankom nepaimsi, o kad bėga – nesuturėsi (vanduo) Pnd. ║ gaminamas be skysčio: Anie gauna dabar saũsojo tinko (tam tikrų plokščių sienoms apmušti) Als. ║ einantis žeme, sausuma: Į Kauną iš čia sauso kelio yra dešimt kilometrų, o Nemunu – dvylika Rdd. ║ laikomas, veikiantis sausumoje: Amerikiečiai taiso ne tik sausąją kariūmenę, bet ir flotą V.Kudir. 2. be lietaus, nelietingas: Šįmet didžiai saũsas metas Žgč. Saũsūs orai buvo Klt. Visuomet buvo vandens – ar sausà, ar šlapia vasara Gdr. Saũsas buvo pavasaris, jau su arkliais buvo į dirvą išeję Nv. Vandens nė lašelio, sausì metai pasitaikė Kl. Niūksmai buvo, kad šiemet da sausèsnė vasara bus Aps. Tokia vasara buvo sausà, visa išdegino Dv. Sausà – lietų nėr Pgg. Nu jau koks pern buvo gražus ruduo – visi tinginiai sausõ[je] galėjo bulbes nusikast Škn. Tas brezentas, kad sausoj vaikščioji, tai laiko Skr. Septyni metai sausì, septyni lytuoti Všv. Jeigu sausì metai, tai grybų nebūna Rm. Jei išpurtina sausą šarmą, būs vasarą sausà perkūnija Ggr. Jei lietingas ruduo bus, tai gale pelės aukštai lizdus daro, jei sausas – žemai LTR(Rs). Todėl [rudenį] į žiemius visi žiūrėdami žmonės ir sausõs žiemos didei gi belaukdami skundės K.Donel. Nei senukai neatmeną taip sauso meto V.Kudir. Buvo didliai sausì metai, nėkas neužaugo Sd. Oi sausa, sausa ši vasarelė D47. ^ Sausas kovas, šlapias mojus – bus javeliai kaip gojus LTR. Eina jis ant sausų metų! (keik.) Vs. saũsa n.: Par mumis i rudenį saũsa LKKXI118. Teip buvo saũsa, dabar biškį palijo, tai ir daržai atsigavo Pnd. Kap lietus, tai neliejam [daržovių], o kap saũsa, tai paliedinėjam Eiš. 3. nudžiūvęs, nebegyvas (apie medį, šaką): Figa sausa SD53. Sudžiūvo ir sausas Nmč. Du beržioku sausùs radau Mlk. Nueisam į tą dvaro mišką, prisilaužysam sausų̃ [medžių] našteles ir parnešam mamai Klk. Alksniai sausì kai cukrus, reikia malkom nuspjaut Klt. Sauso ėglio šakutę kap inkišau in pečių, tai tik čyrkšt, ir sudegė Kpč. Varnos, jei būs lytaus, sausam̃ medė[je] tupia Grd. Saũsasiai beržas jau suvis ištrupėjo KlbIII13(Lkm). Medis nesausas yra vilgšnas J. Ans įdūrė saũsą lazdą ant tokio kalnuko LKT81(Bdr). Jei tatai tikos ant žalio medžio, kasg sausam bus? DP192. Par tą senį našlaitelį nemeilūs žodeliai kaipo sauso ąžuolelio sausieji lapeliai (d.) Švnč. Sėdžiu už stalelio, žiūrau per langelį, kodėl nežaliuoja sausas beržynėlis LTR. Ei žydėk, žydėk, sausóji lazdelė JD438. Tada atjosiu, tada atlankysiu, kada sausa lazda žaliuos JD576. ^ Saũsas medis braška, jaunas (žalias) lūžta Sch88. Neramu be vaikų, kaip saũsas medžias Aln. Jeigu sugausiu antrąsyk bėgantį – kulka į kaktą arba po sausa šaka (pakarsiu)! V.Myk-Put. Kad tu būtum par sausaĩs medžiais nuejęs! (toks piktas linkėjimas) Lkm. Kad tu kurią dieną korultumi sausoj šakoj! S.Dauk. Gražus oželis sausus medžius graužia (oblius) LTR. ║ plikas, nesulapojęs: Jei degutė užkukuos an sausų̃ medžių, tai [bus] sunkūs metai Pls. 4. be susidarančių gleivių, skysčio: Naktį saũsas (be skreplių) kosulys buvo Ėr. Nežinia, kas jai yr, tep labai an saũso kosti Alv. Sausąjį perikarditą sukelia arba bendri organizmo susirgimai, arba gretimų organų procesai rš. Kad man liežiuvis saũsas, kad pašlapint! Km. Trūkstant maiste vitamino A, akys darosi sausos, nes ašarų liaukos pradeda nebegaminti ašarų rš. Sausom akim ji slankiojo kaip šešėlis rš. sausaĩ adv.: Sausaĩ duodu (kosėju), gal pliš ir krūtinė Adm. Senis sausai kosčioja, gergždžia jo krūtinė V.Bub. Sausaĩ serga, nekosti, nesnarglėja Klt. 5. pagamintas, valgomas be uždaro, be riebalų, be pieno: Košę ėda sausų̃ saũsą Šts. Žiūrėk, išvirk sausų̃ barščių LKT168(Grk). Sausų̃ ropių, silkių, rūgšto pieno ta mes gaunam katrą dieną Plik. Valgo saũsą sriubą su bulvėm Jnš. Sausi barščiai ne prie darbo LTR(Zp). Blynų sausų̃ reikės pakept Dl. Tik duonos sausõs kąsnelį davė, daugiau nieko Dglš. I sausà gardi gera duona Klt. Tur būti, ka dideliai išalkę buvom, ka taip buvo skani sausà duonelė Klk. Tų kleckų paėsi sausų̃ i džiaugsmos Lk. Tankiai vos plutas sausàs į vėdarą kišam K.Donel. Sausus pumpučius valgyti N. Riebųjį bliūdo kraštą atsukdavo gaspadoriui, o saũsąjį šeimynai Skm. ^ Alkanam sausa duona už medų saldesnė M. Kas tėvų neklauso, valgo duoną saũsą Vkš. Sausas šaukštas burną plėšia LTsV195(Dkšt). saũsa n.: Nė pieno, nė mėsos, nieko – saũsa septynias savaites LKT217(Šl). ^ Kas pačios neklauso, tas valgo sausa Žem. sausaĩ adv.: Par visą gavėnią reikia sausaĩ išbūt Šmn. Seniau i per rugiapjūtę sausaĩ valgė Vrn. Kaip jie tad sausaĩ (labai taupiai, šykščiai) gyvena! Upt. Ar šiandie sausaĩ, ar su pienu? Jnšk. Gal tik mažiukam, o suaugusiam negalima: visi valgo sausaĩ, sausu pasnyku LKT281(Upn). Menkas iš tavę darbinykas, kad sausai valgysi Rod. Užtat kai jau paima [šakutę], tai šveičia kiaulieną, tarytum tris dienas būtų sausai pasninkavęs J.Balt. ║ turintis mažai riebalų, liesas: Tos karvės labai saũsas pienas Ėr. ║ kurio metu valgoma be mėsos, be riebalų ir be pieno (apie pasninką): Pasnykas saũsas, tai i pieno negalima valgyt Aps. Gavėnio[je] buvo sausà, posninkas buvo, kanapių pienas buvo – i viskas Lž. Kūčioj saũsas pasnykas Gs. Septynias savaites nuo Užgavėnių lig Velykų saũsas pasnykas LKT281(Upn). Gavėnioj verdam kisielių, kai būna sausà diena Ps. Sausos dienos SD356. Sausoji diena N. Leidas pienišką valgyti subatomis ir sausosėms dienoms užejus M.Valanč. Saũsos dienos tris kartus ik metamus bažnyčioje yra įstatytos DP621. Sausosioms dienoms sėjus, būs žolės vienos, žolėtas varstas Šts. Žuvauti reikia sausõm dienom Kp. 6. valgomas be skysčio, neužgeriant: Saũso [valgio] nevalgykit, ba ligą gausit! LKT107(Tt). Vienudu buvov palikusiu, sausą (nevirtą maistą) valgov Nt. Kelionėj nusibodo sausas valgymas, troškom šiokio tokio rasalo rš. Saũso tik, tiršto karvei duodu, be jukos, doron (į kūną) eina Klt. Kvepia riekeliūtė suvalgyt i sausõs duonos Klt. Sausas davinys rš. Arkliai, sausą krimtę, nora gerti Šts. Džabija lapus sausùs (be vandens ir miltų) kiaulės KlvrŽ. sausaĩ adv.: Daba[r] gulia, o sausaĩ ėda – tam skrandžiuo reik čystai sugesti Trk. Mes sausaĩ kiek užvalgom i dui [darban] Mžš. Kiaulės buvo sausaĩ (pelais) šeramos Lk. 7. be alkoholio, be gėralų: Kiti bajoreliai, negalėdami sausi pro smuklę pravažiuoti, paprastai į tas ejo M.Valanč. Sausieji (be vaišių) kalnai (tam tikros giesmės) Šts. sausaĩ adv.: Tokią brangią dovaną atnešė, o nieko nedavė – sausaĩ (nedavė išgerti) Snt. A, sausaĩ kalbi (nevaišini gėralais) – nedirbsiu! Mžš. ║ nespirituotas: Sausasis vynas ŽŪŽ28. 8. liesas, išdžiūvęs: Aukšta sausà lietuvė jo pati Rod. Aš kai sausà, tai spritni Bn. Žmogus saũsas, išdžiūvęs, kai duonos ar vandenio neregėjęs Asv. Jis vyras saũsas, išdžiūvęs, ale stipras Ėr. Žmogus nesaũsas pats savęs nesvarto (nepajuda) Prng. Buvo saũsas kap ragutis, o dabar storas kap bačka pasidarė Dv. Namelio prieangyje Eleną pasitiko sausutėlė senukė rš. Saũsas gyvolis, nedailus, nežaliūkas Šts. Daubaras buvo senas, žilais ilgais plaukais, sauso veido V.Bub. ^ Sunku yra sausam lygintis su riebiu: kolek riebus sukūsta, sausas sudžiūsta rš. 9. prk. tuščias, be nieko: Sausa (be pieno) karvė Dglš. Ištarnavo metus ir grįžo saũsas Jnš. Visko prisipirkau, ale kišeniai sausì Mrj. Likom tep sausì (viskas sudegė) Prn. Tų pinigų skurdu, i mas, tie vaikai, pasilikom sausì (negaudavome pieno) Lnkv. Sausa kalba J. Šiandien sausà diena, nieko negavo Jnš. Ans saũsą mergą gavo, t. y. be pasogos J. Šitei gert lig sausųjų (iki viską prageriant)! Sl. | Sausi (nevaisingi) kiaušiniai, negeri Snt. ^ Saũso (neduodančio kyšio, dovanos) niekas neklauso Blnk, Mžš, Dglš, Jnš, Grv, Plt, Vdžg. saũsa n.: Liko saũsa Gs. Kad surikau ant vaikų, tai pasidarė saũsa (visi išlakstė) Dkš. Obuolių šiemet nėr – saũsa Tvr. sausaĩ adv.: Sausaĩ išvažiuoja iš namų, nieko neindeda Dglš. Pusė litro nuo sklypelio, arba sausaĩ (tuščiai, be reikalo) kalbi Krč. Sausaĩ neapseisi OG66. 10. prk. neįkliuvęs, nenukentėjęs: Išsisuko saũsas iš bėdos Jnš. Jis visaip kraipo uodegą, kad tik saũsas išeitų iš bėdos Jnš. Šiaip teip išlindo saũsas (išvengęs bausmės) iš to teismo Šln. Turėtum saũsas neišeiti Pn. Jau nei ji dabar sausà neliks Skr. Ir išsikapstė [iš bėdos] sausùt sausiáusias Sb. sausaĩ adv.: Jau jis sausai neišeis [iš bylos] Lp. 11. vidinis, geliantis, be žaizdos: Nuo sausõs sopės ir vietos neberandu Trgn. Saũsas sopulys Mrc. | An pirštų sausì mazoliai Dgp. sausaĩ adv.: Koją gėlė sausaĩ Pc. Man pilvą sausai gniaužia Arm. 12. prk. nevaizdingas, nežadinantis emocijų, nuobodus: Lėkštumas, sausas aprašymas tiek prozoje, tiek ir poezijoje daugelį kūrinių daro neįdomius, nepatrauklius rš. Taikomojoje ir dekoratyvinėje dailėje vietoj sausų geometrinių figūrų atsirado augalų lapai ir gėlės rš. Lietuvos metraščiuose beveik nėra sausų trumpų pametinių užrašų rš. Jis mato vien tik sausą procentą rš. Viskas registruojama sausais skaičiais rš. Sausas išmanymas bei supratimas vienas niekados ką nauja neištaisys Ns1850,1. sausaĩ adv.: Poezijai reikia jaunystės karščio, o aš jau senas, sugebu tik sausai samprotauti J.Avyž. Tarė sausai ir lėtai rš. Parašyta sausai ir negyvai rš. ║ bejausmis: Šitokios darnios kompozicijos paveikslas, man rodos, ir sausiausią matematiką priverstų poetiškai byloti P.Cvir. 13. prk. gausus. saũsa n.: Papuolai neršte, tai žuvų net saũsa KlbII7(Lkm). Tai žydė[jo] labai obelės – žiedų net saũsa! Švnč. sausaĩ adv. Trkn, Lp: Teip tų svečių šiandieną – sausaĩ Lc. Kad aš augau, vėžių, vėgėlių, lydekų sausaĩ buvo Štk. Jug tavo sausaĩ y[ra] ten tų vabalų Als. Reik būti sausaĩ žuvies, su meškere gaudant, o čia nė su kryte nesugaunam Šts. Turgavietė nu tai jau privažiuos taip, kad sausaĩ liūb Pp. Žmonių sausai koplyčia prisikimšus B.Sruog. 14. prk. visiškas: Mūs nuopelnų saikas ik sauso niekio sumažėj[o] J.Mač-Kėk. sausaĩ adv., saũsiai: Buvau sausaĩ užmiršęs tą dainą J. Aš dabar sausaĩ atsisakau bet kam skolint pinigų Trgn. Jau kad atsakė sausaĩ, kad neduos arklio, tai ir neprašyk Rš. Sausaĩ atsakė, nejo až jo Trgn. Kolgi teip saũsiai atsakei? Aln. Viską atėmė, sausaĩ iššlavė klėtis Jnš. Sausaĩ nebeturiu kuo apsvilkt Lel. Sausaĩ dingo Smn. Be apreiškimo nieko sausai nežinotume Tat. Sausai nieko nėr N. ◊ ant saũso sėdė́ti prastai, alkanai gyventi: Jis an saũso nesė́di, kap turi pinigų Lp. ant sausų̃ mẽdžių labai didelis (piktumas): Mano vaiko piktumas tai ant sausų̃ mẽdžių Nč. į saũsą mẽdį pašókti būti pakartam: Tas, sako, pašoks į sausą medį; arba tas sulauks sausos šakos S.Dauk. kaĩp per saũsą pamókslą labai (alkanas): Sėdite alkanos kaip per sausą pamokslą! Žem. nė saũso siū́lo nepaliẽka labai išpeikia, apkalba, išjuodina: Na, kad jas išbjauroja! Kaip yra sakoma, nė sauso siūlo ant jų nepalieka Žem. pãraką saũsą laikýti sp būti pasiruošusiam gintis. per sausaĩs mẽdžiais nulė̃kti virsti niekais: Tėvas kaip ir žmogus, o sūnai, užplėšę galvas, nulėkė per sausais medžiais Prng. po nagù nelìko (nebùvo) saũsa labai sulijo: Kaip užėjo tas lytus, tai kad mus parlijo – po nagù neliko saũsa PnmŽ. Gavo lytaus, kad nė po nagù saũsa nebùvo Jrb. sausà akimì ramiai, abejingai (žiūrėti): Liudmila negalėjo ant to sausa akia žiūrėti brš. sausà bùrna; sausaĩs dantimìs; sausomìs lū́pomis; sausù snukiù alkanas: Iše[jo] sausà bùrna i nieko neinsdėjo Klt. Jeigu karvutę parduotum, sausà bùrna būtum Bsg. Išvežė viską, ir palikom sausaĩs dantim̃s Krš. Padabosiu, ar tu ilgai sausaĩs dantim̃ ištesėsi Prng. Atvažiavo piršlėm sausaĩs dantìm Slm. Lašinius parduosi, o paskui pats sausõm lū́pom būsi Sld. Ot tau ir vaikai – paliko senį sausõm lū́pom Ut. Mes visą žiemą išbuvom sausù snukiù Užp. sausaĩ bẽzda Grž prastai sekasi, nesiseka. sausà (sausóji KI46) dienà; B782, R, Lex54 diena po didelės krikščionių šventės (pvz., Kalėdų). sausomìs išeĩti išvengti bausmės: Atmink, neišeis tau sausomis… nebus dovanota Žem. saũsas Jùrgis nevykėlis: Vai tu, saũsas Jùrgi, kur tave dėt! Mrj. sausų̃ Jùrgių gáuti būti pajuoktam, išbartam: Tai, matai, gavaĩ sausų̃ Jùrgių Mrj. sausomìs rañkomis be dovanų, tuščiomis: Pas tokį poną sausomis rankomis neisi Skd. sausaĩ užgavė́ti neturėti ko valgyti: Visai sausai užgavėsime, kai ištaksuos skolininkai Žem. sausà vãsara nebėra vandens (inde): Pasižiūriu, o viedre jau sausà vãsara Všk. Man matos, kūmai, ir tavo bačkelė[je] jau sausà vãsara Všk. sausõs šakõs suláukti S.Dauk būti pakartam.