šlapias reikšmė

Kas yra šlapias? šlãpias, -ià adj. (4) KBII113, K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD183, R, Sut, N, I, M, LL89, L skysčio (ppr. vandens) prisigėręs, sumirkęs; pršn. 2 sausas 1: Šlapi drabužiai MŽ. Vaikščioji po purvyną, pasdaro šlãpios [naginės] Pls. Palug pažasčių šlãpias – inlūžta upėn Klt. Atejo šlãpias valug kaklo Aln. Parėjo visas sulytas, šlãpias Ėr. Paliūtės rudenį, tai, būdavo, ganom šlapì visi Klt. Mes išėjome iš po medžių – šlapi šlaputėliai A.Vencl. Visas šlãpias, šlaputėliáusias BŽ248. Šlapià kap višta Kt. Visa šlapià kap antis Aps. Parėjom sulyti, šlapì kap ūdros Dkš. Parein vyras pasigėręs, šlãpias kaipo vanta JD855. Šlãpias visas kap markas, kur ir buvai? Pv. Šlapià i šlapià (apsišlapinusi) mergaitė – maustyk tas kelnes! Mžš. Nebuvo avalų po karo, kojos būs kiaurai šlãpios Yl. Eis šlapiõms rankoms ten tos motriškos, kreiks tus linus Krtn. Mun ir nugara šlapì nu ašarų – toks muno buvimas ašarų metais Šts. Su šlapià galva ėjo lauk Jrb. Išmelžta karvė, dar šlapì speniai Pv. Žemė šlapia, keliasvieni purvai J.Jabl. Sunkus gyvenimas – buvo žemės šlãpios Ms. Šlapià be proto buvo ta žemė Kv. Varys iškasti ravus, kame buvo didliai ten šlãpios dirvos Als. Šlapiái dirvai reikia duot nubrinkt Vl. Kame įlinkiai buvo šlapì, kelnes susiraičiusys liuobam bėgti Ms. Neskinsu uogų – šlapià Krš. Kada šlapià – neišbridai, o kai sausa, tai suarei – grūzai i stovia Žlp. Jeigut šlapèsnis koks laukas, tai ara į lysves Krž. Per visą vasarą ta ganykla per šlapia buvo K.Donel1. Tas senukas nuėjo toliau, rado visai neturtingą žmogelį tokioj šlapioj baloj grabę kasant BsPIV16(Brt). In šlapiùs daiktus (vietas) landžioja turklys Rod. Šlapios vietos SD155. Šlapiam̃ kely nevažinėjo dviračiu Slv. Šlãpias grūdas – i subaigė [javai] pelėti Mžš. Kupetosna šieną deda, kap nešlãpias Šlčn. Visą sugrėbėm, tik liko glėbelis šlapèsnio šieno Dglš. Da šlaputùkas šienas Brb. Draikyk šiaudus gyvuoliams, kad nebūtum taip šlapì J. Visi rugiai šlãpiūs Dkšt. Šlapiõms avižoms bridau, kad velnias nepagautų Jrb. Paguli dar linai: kap šlapì būna, tai ir greitai, o kap sausa, tai tada anys ilgiau guli Dv. Malkos ant oro, tai vis šlãpios, o čia dabar – sausos Smln. Šlapià malka – nenori degt Pv. Kap pakūrenu žaliom malkom, tai pečius šlãpias Aps. Jis (beržo grybas) auga ant beržinės šakos, toks juodas, šlãpias Upn. Šlãpią akminą pamatys ir žinos jau, ka lytus Grz. Da jau kap in lietaus pasdaro lašiniai šlãpiūs Aps. Prieš lietų šlapì kailiai palieka Žg. Lietus, anas geras, al' tik šlãpias (juok.) Nmč. Tu lietuli, tu šlapàsai, tu nelyk an manę (d.) Grv. Drebia ir drebia nūnai visą dieną šlapiù sniegu Lš. ^ Liežuvis šlãpias, [dėl to] i makaruojas Šln. Kiek te jo yr, šlãpio kuntas (visai mažas) Klt. Kiek šlãpias sveri? (pasijuokiama iš lieso) Krč. Savo ašaros sūrios, svetimos tik šlapios LTR(Vlkj). Žmogus mėtais ir vilku, ir lape, al autai šlapì vis tep pačia Pls. Šlapio nenorėjo, sauso nepagavo PPr422(Rm). Šlãpias lietaus nebijo Ktk. Šlapias ir ugny nedega PPr235(Al). Šlapioms malkoms nekūręsi LTR(Zp). Šlãpiai balai nedaug reikia [vandens] (silpnos sveikatos žmogui nedaug reikia susirgti) Prng, Švnč. Visa ko teko matyt: i gero, i blogo, i šalto, i šlãpio LKT249(Rd). Koks akmuo vandeny gul? – Šlãpias Sch65. Medinis vežioja, kaulinis kapoja, o šlapias Martynas dėlioja (medinis šaukštas, dantys, liežuvis) LTR. šlãpia n. Š: Rudenį šlãpia, purvynė Šmn. Prasta ėjutė, kad šlãpia ir dergia JI395. Šlãpia bit visa LKKXV282(Zt). Čia būna šlãpia, kap lietus LKT368(Vlk). Labai šlãpia, nepereisi Všn. Čianai sausa, o tę šlapia Lš. Po lieti šlãpia – ko tu guli?! Dg. Tvarte šlãpia Bgs. Paršam šlãpia, nėr ko paklot Pv. Avelė šlãpia nemyli, avelė myli, ka jom šiltas tvartas Sem. Šiandie buvo šlãpia arti K.Būg. Kur šlãpia, jau siauresnėms biržėms [aria] Krž. Šlãpia važiuoti NdŽ. Greit pradės būt šlãpia Ėr. Agi man šlãpia Ker. Kur šlapiaũ, te menkiau užaugo Sb. Jei per Sekmines šlapia, bus Kalėdos riebios prš. šlapù n.; M: Negal uogų rinkti, kad šlapù Lk. šlapiaĩ adv. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; R265, MŽ355, N, M, LL89: Pavaikščioja šlapiaĩ rudenį [avys], tai visą žiemą i serga nuo to šlapumo Klt. Parėjo šlapiaĩ šlapias, parlytas baisiausia! Mžš. Šlapiaĩ sėjau, vargiai digs Dkš. Šlapiaĩ augo cibuliai Ėr. Da ne tei šlapiaĩ buvo tos jų bulvės, tai da jie su mašina nusikasė [p]Jrb. Priskyniau liepos žiedų šlapiaĩ – sujuodaus Ktk. Šlapiaĩ guli gyvuoliai J. Karvės šlapiaĩ stovi Ėr. Paršeliai šlapiaĩ buvo, i stvėrė raudonoja liga Klt. Girio[je] smagu, ale ka šlapiaĩ Erž. Ir kačei anys labai šlapiai ir pas vandenį stovėtų, tačiau bus išpustyti pirm nei nubrędę (iki nenubrendę) BBSir41,6. šlapỹn adv. Š: Šlapỹn eiti NdŽ. ║ suprakaitavęs: Kataros jau marškiniai šlapì, tai to merga gera [darbininkė] Tvr. Marškiniai šlapì, net gręžt galima Jnš. Visa šlapià: net bėga vanduoj iš manę Pv. Ūkinykas jau šlãpias dirbo, kolūky išsimiegi Vb. Visas šlãpias liekti nuo malimo Mrc. Šlãpias esi kaip išmazgotas – visi drabužiai tavo yr šlapì [malant] Škn. Šlãpias kaip iš pirties DŽ1. O čia viršum [jaujoje] šilta, ka reik būt – visas šlãpias Sk. Jei koks pjovė[ja]s i dalgis geras, tai [rišėja] visa kiaurai šlapià i šlapià Krš. Kol karvę pamelžiu, visa nugara šlapià Šmn. Reikėjo taip šokti ka šlapium̃s nugarums Akm. Aš esu matęs, ka motriškos šlapià galva murdo (duoną minko) Vgr. Vaikeli, minkyk, kad sienos būt šlãpios Vlk. Ten (per kūlę) reikėjo an tų žagų duoti: po du vyru duos šlapiõms galvoms Trk. Nueisu ant numpusės, dirbsu – plaukai šlapì Krš. Dėl ko tavo bėrs žirgelis šlãpias ir sušilęs? JD899. ║ prk. neišmanantis, nepatyręs: Tan reikale tu da viškum šlãpias Sb. 2. DŽ, NdŽ lietingas; pršn. 2 sausas 2: Tai jau žinom, kas bus: ai šlapì, ai sausi metai Aps. Pernai buvo šlapì metai – lijo ir lijo Mžk. Tą metą buvo šlapià Stl. Šie metai bus šlapì, reikia, kur dirvonai, sėt Sn. Šlãpias ruduo buvo Dr. Šlapia diena O. Rasa tokia didelė, tas rytas tokis ilgas, šlãpias Pv. Kad šlapià tokia, nesveikas oras Erž. Dabar toks šlãpias oras, kaip pargins bandą, tai ir pasiliks pėdos Trgn. Per daug šlapi orai ir žemė minkšta yra K.Donel1. O metai koki šlãpiūs, lietai labai lijo Aps. Seni žmonės buria, kad ateinantys metai da šlapesnì bus Krs. Kad šlapesnì metai, tai nieko nėr LKKII226(Lz). Kai šlapì metai – teip ir uodų Pnm. Šlapì metai – bulbos papus Pst. Užėjo šlapieji metai perniai Všk. Šlapià vasara buvo, tai nei vieno gėriuko nebuvo Svn. Jeigu pavasarį vakaruose griauna, šlapià vasara būna Bgs. Jei šermukšniai gausiai žydi, bus šlapias ruduo LTR(Km). Kap per Jurgį sniegti, tai sako: bus šiemet liūta, šalta, šlapià vasara Dv. Roputė šlapiõs geriau bijo, sausos ji teip nebìjo Gr. ^ Sausas kovas, šlapias mojus – bus javeliai kaip gojus LTR. Vieni šlapì metai trejus suvalgis Ad. šlãpia n. Rod, Nmč: Rudenį buvo labai šlãpia Kvt. Perniai per daug sausa, šiemet per šlãpia Dv. Kai šlapia – neini į darbą, kad šlapia. Kai sausa – nedirbi, kad karšta A.Gric. 3. MedŽ323 šlapiuojantis: Šlapióji rožė šlapuo[ja] i šlapuo[ja]: dygsta baltos pupinelės, trūksta anos i pletas Kl. Rožė kokia šlapia Rod. Daktarai pripažįsta, kad yra šlapià rožė, ir liepia gydyt žolelėm Pv. 4. pavaišinti alkoholiu, gėralais. šlapiaĩ adv.: Pašėriau šlapiaĩ teisėjus, ir buvo muno viršus Šts. ◊ ãkys šlapiojè viẽtoje apie nuolat, greit verkiantį: Moterų ãkys šlapiõj viẽtoj KŽ. ãkys šlãpios 1. apie sunkų, varginantį darbą: Jam darbo – net ãkes šlãpios Mrc. Nuo darbo ãkes šlãpios Pv. Pjaunam kasdien sulinkę, net ãkys šlãpios Dbč. 2. apie nelaimę: Man arklys nuklimpo, man ir akys šlãpios Rod. aũsys šlãpios apie nesubrendėlį: Da aũsys šlãpios, ė in mergas jau eina Prng. kaĩp bìtė šlapià ilgai, nerangiai (ką daro, krapštosi): Kogi čia krapštais kaĩp bìtė šlapià? Ob. kaĩp šlãpią kūréndami šiaip taip, pamažu (kruta, gyvena): Šnypščiam kaip šlapią kūrendami MŽ. kaĩp šlãpias lãpas [prie užùpkalio] įkyriai, labai (prikibo): Ko čia daba prikibai kaip šlapias lapas?! Vkš. Prilipo kaĩp šlãpias lãpas prie užùpkalio Sb. kaĩp šlapià málka (šlãpias) dẽga lėtai, pamažu, šiaip taip (ką daro, kruta): Tu darai, kàp šlapià málka dẽga LKKXIII126(Grv). Dirba kaip šlapias dega TŽIII381. Jo darbas – kàp šlãpias dẽga Vlk. Bėga – kaĩ šlãpias dẽga Mrc. kaĩp šlãpias nèdega 1. Lnkv, Brž niekus, nei šį, nei tą (kalba): Kalba kaĩp šlãpias nèdega Grž. Teip pakalba, kaĩp šlãpias nèdega Mžš. Šneki kaĩp šlãpias nèdega Všk. 2. apie lėtai ką darantį: Senas – kaĩp šlãpias nèdega: kruta, kruta – vis ant vietos Mrs. kaĩp [mẽdis] šlãpias nedegą̃s 1. S.Dauk prastai, šiaip taip (gyvena, kruta): Be sveikatos, gyvenu kaĩp šlãpias nedegą̃s Rdn. Šnypšta kaip šlapias nedegąs VP44. 2. apie nenuoramą, nepastovų: Ans i sukas visur kaĩp šlãpias nedegą̃s: čia gulti, čia kelti Štk. Taip i mėčiojas kaĩp šlãpias nedegą̃s Lkv. Vaikis kaip medis šlapias nedegąs, t. y. vienur metas, kitur, niekur negerai JI306. liežiùvis šlãpias Ut; po liežiuviù šlãpia iron. apie sunkų, varginantį darbą: Ot tai dirba, net liežiùvis šlãpias Sdk. Tau i po liežiuviù šlãpia, nebe tik kur Všk. nósis šlapià 1. apie nesubrendėlį, pienburnį: Tavo da šlapià nósis Švnč. 2. apie sunkų, varginantį darbą: Darbo tiek, net nósis šlapià JnšM. paausiaĩ šlapì apie jauną, nesubrendėlį: Tai būta vyro – dar paausiaĩ šlapì! Dkš. panósė šlapià Pv apie labai jauną, pienburnį: Da panósė šlapià, o jau kitą mokina Jrb. Pãnosė da šlapì, o jau į mergas žvalgos Ms. Panósė da šlapià, ale jau ženytis noria Ps. šlapiomìs akimìs apie girtą: Parvažiuos šlapiõm akim̃ – nereiks jam nė sėt [rugių] Gs. šlãpias nedẽgėlis kas žalias, nesusitupėjęs: Pats dar taip neseniai buvęs atsargos batalione, toks pat šlapias nedegėlis, kaip daugybė šitų naujai surinktų vyrų rš. šlãpią šùnį šukúoti vargti: Jeigu vakar būtų sugedę, būtum turėję šlãpią šùnį šukúot Vb. [kaĩp] šlapià vištà 1. apie žioplą, kvailoką moterį: Kas tau, tokiai šlapiái vìštai, duos! Šk. 2. silpnos sveikatos, netikęs: Toj Regina tai kàp šlapià vištà – tai ligoninėn, tai kurortan Pv. šlapià vietà lìko Jnš; [tojè viẽtoje] tik šlãpia lìktų sakoma grasinant užmušti: Duosiu – šlapia vieta tik beliks V.Krėv. Neskusyk su maniem, ba tõj viẽtoj tik šlãpia lìkt Ut. Ar nori, kad iš tavę tik šlãpia lìkt?! Drsk. už ausų̃ šlãpia; ùžausiai šlapì apie jauną, nesubrendėlį: Eik, pampalaiti, da ùžausiai šlapì tebėr, o jau vedi šokti Krtn. Nosį dar nemoki gerai nusišluostyti, už ausų dar šlapia, o imi ginčytis su senu žmogum I.Simon.

šlapias sinonimai

šlapias antonimai

Ką reiškia žodis šlapiavietė? Visi terminai iš raidės Š.