vanta reikšmė

Kas yra vanta? vánta sf. (1) KI219, K, Rtr, Š, DŽ, FrnW, NdŽ, KŽ 1. R, MŽ68,379,448, D.Pošk, N, K, M, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ lapinė (ppr. beržinė) šluota vanotis pirtyje: Pirtė[je] su vánta nusiplūk, išsiperk J. Išėjo vántų (medžio šakelių vántoms) pjauti J.Jabl. Jei nori pertis, tai atsinešk ir savo [v]antą Nv. Vyrai vanojas [v]ántom, [v]ánta plaudėmės Kli. Vanodavos [pirtyje] beržinėm [v]ántom Pl. Surišau šluotų – būs gerų [v]ántų DūnŽ. Jei vantą sudegysi, votimi kūną išmėtis LTR(Mrc). [V]ántų dar vasarą reikia prisirišt An. Prieš Joną geresnės ir [v]ántos Kzt. Surišiau dešims porų [v]ántų OG88. [V]ántą į du šmotu tereik rišti Grg. Vántas ėglio pasdarau Dbč. [V]ántos lapai labai gražiai geltonai nudažo kiaušinius Kvr. Iš cibulio išeina raudoni, o iš vántų – gelsvi, gražūs [margučiai] Eiš. Vasaros čėse grybus ir uogas čia visokias rinko, šluotas ir [v]ántas ir čia visi nešė BM68(Žb). Išejo anys abudu vienąkart [v]antų pjautų BsPII323. Tuoj važiuosim vantų laužt Ps. Pamatys: a vántas, a grybas, a uogas [renkant] – mokėk rublį [eiguliui] Grz. [V]antas deda supjaustę mirusiam po galvos, jei laido[ja] pirktiniame grabe Šts. Atnešk, mart, žalią [v]antą NS124. Vantẽlė NdŽ. Vantìkė NdŽ. Vantùkė NdŽ. | Pakrapiji tokia [v]ánta šlapia, ir visos [bitės] sukrinta Antš. Nutverk vántą, iššluok stubą Br. Kap [v]antelẽlę surišt ir krapyt bulbas [chemikalais] Ad. | prk.: Čia nendrė, jos išauga tokios vántos, jos labai aukštos Žž. ^ Sušlapo kai [v]ánta Švnč. Kur dabar eisi per lytų, būsi šlapias kaip vanta Snt. Parein vyras pasigėręs, šlapias kaipo vánta JD855. Juk vieną kartą, krikštynų papėdėse, turtinga ūkininkė Morkūnienė, prisisrėbusi kaip vanta, prikibo prie jo M.Katil. Mergos suknelė kai [v]ánta (labai plati) Klt. Juods kai puods, žalia kai vanta (ridikas su lapais) PrLXVII40, Sch64(B). Nu ko prisikabinai prie manę, kap [v]ántos lapas?! Švnč. Sutinka kai vánta su subine Š(Sln). Eina kaip po Visų šventų vantų rišt LTsV334(Srd). Neik su nelabuoju į pirtį, išvanos be [v]antos LTR(Vdn). Kap prie kačergos vántą pastatyk: jis didelis, o jy mažukė Pv. 2. Sut, K, NdŽ, KŽ šlakstytuvas: Tada ansai nebagas apčystytas atnešdavo jamui ant afieros du žvirbliu gyvu, šniūrą raudoną, medį cedraus, izapo vantalę MP321. ◊ kaĩp iš vántos išė̃jęs Db apie labai sušilusį. nupė̃ręs[is] ir [v]ántą antmẽtęs nusigyvenęs, plikas: Ans niekam nedera: besąs nupėręs[is] ir [v]antą antmetęs Šts. [gẽrą] vántą kùrti (užkùrti, iškélti Ig) NdŽ, KzR smarkiai išbarti, išperti: Jis parėjęs kùria vántą bobai Skrd. Kad užkū́rė vántą, neatitiko nė durų Dkš. O tu, šėtone, kaip tu durpes sukrovei – kad užkursiu tau vantą! BsV309(Brt). Kai aš jai iškélsiu vántą, tai ji bus šventa (rami) Gs. Tie gaspadoriai, iškėlę už tai tam vokiečiui gerą vantą ir inspyrę kelissyk in šikną, išmetė per duris laukan LMD.

Ką reiškia žodis vantakoti? Visi terminai iš raidės V.