šiltas reikšmė

Kas yra šiltas? 1 šìltas sm. (1) Plt vieta tarp skardžių, užvingis: Daubos šìltai, arba įlinkiai žemės Šts. Kas augimas yra žolės šìltūse, užvis jei teka dar upis! Šts. Karvės plaujo[ja] po šìltus Šts.
2 šil̃tas, -à adj. (4) K, Rtr, Š, DP353; SD114, SD29, H, R, MŽ, Sut, N, I, L 1. turintis savyje kiek šilumos, tarpinis tarp karšto ir šalto, įšilęs ar pašildytas; pršn. šaltas 1: Įpyliau šil̃to vandens, geriau plausis Vdžg. Ant krūtų šil̃tas pienas sveika Rod. Šiltõm išrūgom burna gerai praustis Klt. Duokit svečiam šiltõs mėsos Rm. Šiltų̃ sausų blynų prigurgiam, prigurgiam kai vaikai Šmn. Atneš anam ėsti kokios zupelės šiltõs Žeml. Su sviestu šiltà duona labai bus gera LKT358(Dv). Pardien šiltūs barščiai Ps. Kol deda šiltùs kompresus, tol ana prikenta tą skausmą Krž. Sukiš tus puodus į tą pečių, i tas pečius, matai, lig pietų šil̃tas Akm. Tus avižinius miltus teip šiltamè tokiame puode užraugsi Gršl. Kraujis pradėjo šil̃tas bėgt tam už kaklo Ker. Jeigu bus kupra šlapia, bus vanduo šil̃tas (skalbiant eketėje) PnmŽ. Upės šiltas vandenėlis – negal atsigerti LTR(Brž). Kam, kam, močiule, mane mažą auginai, šiltu šaltu prausei, plonu baltu supei? NS354(Brž). Šiltu numazgojo, baltu suvyniojo, vai čiūčia liūlia ant baltų rankelių JV99. Geriausia bulbes sodyt, kai vyšnios žydi, – jau žemė šiltà būva Iš. Minkštos keliuko dulkės buvo šiltos kaip laužo pelenai V.Bub. Ant kriaute reikėjo da šiltus linus braukti Klp. Pūtė pietų šil̃tas vėjas, i rugeliai plaukė (d.) LKT151(Žg). Palyja šiltì lietai, šoksta žolė, auga Kvr. Šiltu lyna Šts. In šiltų̃ vandenų (į kurortą) nuvažiavo Arm. Planktono daugiausia yra ten, kur susitinka šiltosios ir šaltosios srovės rš. Šiltutėlis LL15. Šiltučiùkas NdŽ. Šiltėlesninsis I. ^ Šiltas ir šaltas eina iš burnos tavo VP42. Srėbk, kol šiltas: kaip atauš, ir nosį nulauš VP44. Šiltù nudegęs, tai i šaltą pučia Pn. Šilta duona toli kvepia LTR(Srj). Šiltas, minkštas, ant stalo nededamas, ponai, kunigai ir visas svietas valgo (krūtis) End. šil̃ta n.: Pietums nevalgau nieko šilta rš. šiltaĩ adv.: Šiltaĩ baltai nuprausė, plonai storai susupė (d.) Švnč. Pridėk biškį cukraus dėl saldumo ir duok šiltai gerti IM1846,25. Šiltaĩ išsimaudyti NdŽ. ║ skleidžiantis šilumą: ^ Savo kieme i saulė šiltesnė LTR(Vdk). ║ sukeliantis aukštesnės temperatūros pojūtį: Močekalapis, jo vienas sonas">šonas šil̃tas – moma, ė kitas, kad ir lygus, ale šaltas – močeka Vdš. ║ kuriam būdingas aukštesnės temperatūros oras (apie paros ar metų laikų orą): Šiltam̃ laike karvės gulia po medžiais Žg. Dabar nešiltì rugiapjūčiai Šmn. Diena šilta, kone kaitri I.Simon. Per atvelykį labai šiltas rytmetys išaušo Žem. Ateis šiltas pavasarėlis, ataugs mano plunksnelės LTR(Grv). Ak šilta, šilta ši vasarelė, už visas vasareles šiltesnė LTR(Skd). Dabar šiltíejie mėnesiai baigia preit Slm. Kaip šiandie šiltà: akys dega lauk! Dov. Pry mūso buvo šiltà, viskas kepė Šv. Pradėjo šiltà rasties Grdm. Sako, šiltà dirbt, i tingiu Vdk. Kai šiltà, tai i nenori valgyt, tik greičiau paslambi, ka nevalgai Erž. Tokioj šiltõj nei virt smagu, nei kept smagu Skr. Rudeny, da šiltõ[je] šnekėjo, ka pardavinė[ja] namą Erž. Atšoko jau oras, šiltèsnis Klt. Jei šiltèsniame ore, ta (tai) anie (linai) greičiau išmirko Kv. Ko sėdi apsilaužęs tokio[je] šilčiáusio[je] – nusivilk vatinį Krš. | prk.: Man vakar buvo šiltà (įtempta, pareikalavusi daug energijos) diena Pbs. šil̃ta n.: Kad žiemą šalta, tai vasarą šil̃ta Aps. Kai nereikė šil̃ta būt, tai buvo šil̃ta, o dabar šalta Kp. Po lieti, kap šil̃ta, tai pagauni [žuvų] Rud. Juo šil̃ta, juo gerai LKT129(Krg). Labai šilta, neseka vaikščiot Lt. O kaitra, šil̃ta, tik bėga prakaitas par visai! Vdn. Šil̃ta pabuvo, i prisiveisė musių Mžš. Itep šil̃ta, o ma[no] brolis kalniais apsvilkęs! Rod. Net šilčiau, kap saulelė [šviečia] Lt. Šilčiaũ kai stojo, ir linksmiau Btrm. Jei miške šilčiau negu lauke, bus giedra Škn. Jau šiltėliaũ Aps. Šilčiáusia buvo liepos pabaigoj Sb. šiltaĩ adv.: Niekados nereik tiekti augynojį dauboje, noris tenai visados yra šiltesniai S.Dauk. Reiktų būti šiltèsniai, o kada čia sušils – jau po saulės grąžos Krž. šiltỹn adv. K, Š, LKGII542(Sem, Ppr, Žsl); M, šiltiñ LKGII542(Sem, Žsl): Dienos eina šiltỹn, gražyn Grv. ║ su aukštesne metine oro temperatūra (apie kraštą): Rudenį gandrai išleka į šiltūsius kraštus Vkš. Iš šil̃tojo šono (iš pietų) debesys eina Dsn. Piktai būtų padaręs ... ir šiltómusiomus šalimus DP138. ║ Ms kuriame aukštesnė temperatūra, apšildytas, pakūrentas: Darbų nė[ra], teip i stumiam dienas šiltõ[je] gryčio[je] Mžš. Dar turi šiltą kampą galvai priglausti, dar turi sotų kąsnį Pt. Kambarys šiltas kaip dūšia Prn. Šilta kaip pirtis LTR(Rs). ^ Kas turi močiutę, tam šilta gryčiutė LTR(Tr). šil̃ta n.: Pečelį iškūrina iš vakaro, ryte anksti iškūrina, tai tada šil̃ta Dv. Pirkioj šil̃ta kap pirtyj Btrm. Mūs stuboj šil̃ta kap dūšioj Mrj. Nors dūmai akis ėda, bet šilta LTsV316. Mūs grinčioj šil̃ta kaip vilnoj Rmš. Šilta kai pri mūrijamo pečiaus (iron.) LTR(Vdk). Katė gula, kur šil̃ta, tai prieš šaltį PnmŽ. An pečiaus šil̃ta, gerai bus Ml. Šičia yra šilčių šilčiausia Snt. šiltaĩ adv.: Supila šiltaĩ, kad [salyklas] gautų sudygt Sk. A šiltaĩ padėt mėsa, a oran išnešt? Mžš. Pečių užkuria i sėdi šiltaĩ – i visas darbas Jrb. Mes šiltaĩ gyvenam – turiam malkų Ėr. Šiltai įkurti N. Pakeliui naktį nebuvo šiltaĩ pagulėti, ir aš atsišaldžiau Plšk. ║ Bt turintis gyvam organizmui būdingą temperatūrą: Jei katro žmogaus rankos šaltos, tai tas bus bagotas, o jei šil̃tos, tai bus nuskuręs (priet.) Sdb. Šil̃tas da gaidys, šuo jam tik kaptelėjo į galvą, i gatavas Jrb. Dar šiltùtis lavonas J. Vištėliai dar šiltutùkai, ale jau negyvi, jau užsmaugė kas Pv. Dar šiltučiutùką zuikį katė parnešė Lzd. ║ prk. sumenkęs, apsilpęs, vos begyvas: Iš tos prastatos (blogo valgio) tai tik ką šiltì liko Trgn. O karvės blogos [pavasarį], tik šil̃tos Vdn. A gyvas, a šil̃tas? Šts. Jau ir tavo dėdė kaip kiautelis likęs, tik šil̃tas Slk. Tik šil̃tas, neb šios žemės Krš. ║ prk. kurio jausmai dar neatvėsę: Aptiko dar šil̃tą seniuką ir ištekėjo Rm. ║ prk. silpnas, prastas: Mokykloje jis ėjo vos šil̃tas, trejetėlius rinkdamas Lnkv. 2. šil̃ta n. apie būseną žmogaus, maloniai jaučiančio šilumą, aukštesnę temperatūrą; pršn. šaltas 2: Jau jam paliko gerai šil̃ta MitI365. Man nebūna šil̃ta Kli. Su kumštinėm pirštinėm šilčiaũ kaip su pirštuotom Ėr. Lindau į šiaudus giliau, kad būtų šilčiaũ Plšk. Kam to unaro, kad su klumpėm šilčiau LTR(Šil). Toj pirkioj bit man šiltèst: pečius šil̃tas LKT404(Zt). Tai jau ne per šilčiáusia buvo miegot Ėr. Jam šilta kaip ponui peklėj Lnkv. Kas prie saulės arčiau, tam šilčiau LTR(Slk). Bus šil̃ta jai tąsyk, kai burno[je] užvirs vanduo (apie sušalėlę) Jrb. Man int širdies šil̃ta pasdarė, kaip prisiminiau, kaip gera buvo gyvent [jaunam] Kvr. Žmona kad užpuolė jį – man net šil̃ta [iš gėdos] Mžš. Nuo dviejų stiklinaičių Naravas apdrungsta, pasidaro visam šilta ir lengva V.Bub. šiltaĩ adv.: Su klumpiais ejom, i gerai buvo, šiltaĩ kojos Lpl. 3. gerai išlaikantis šilumą, sandarus (apie patalpą); pršn. šaltas 3: Šil̃tūs kambariai, geri, nešalta miegot Ob. Išáušta, i gana: nelabai šil̃tas kambarys Erž. Nėr geresnio strieko kap šiaudinis: drūtas, pigus, žiemą šiltas, o vasarą vėsus Lš. Daugiau yr avilių dabar šiltõm sieniukėm Sk. ║ gerai apsaugantis nuo šalčio, palaikantis šilumą (apie drabužį, avalynę ir pan.): Kamašai šiltaĩs viduriais Klt. Tokiais šiltais kailiniais apsivilkęs po žiemos vartais gali gulėt Kdl. Nedažyk megztinio, bus nešil̃tas Pc. Vaikšto suknę tokią šil̃tą užsivilkus par karštybę Mžš. Šilta kailio kepurė rš. Žvėrys, paukščiai turi termostatus – šiltų plunksnų švarkus, pūkuotus kailinius rš. Triušio kailiukas šiltùtis Ds. šiltaĩ adv.: [Peršalusį] ligonį šiltai užklostyti LMD. Liepė gydytojas šiltaĩ kojas laikyt Dg. Apsidaryk šilčiaũ, o matociklas y[ra] šaltas Varn. Pasiklok šilčiaũ, šalta bus Pb. Par krūtis turi šilčiáusiai apsivilkti LKT135(Dov). 4. prk. apie naujai paskirtą, išrinktą: Vos šil̃tas [direktorius] – noria mašiną pirkt Jd. Agronomas atvažiavo, šil̃tas da (ką tik baigęs, nepatyręs) Bsg. ║ apie neseniai gimusį: Vaikelis ką tik šil̃tas Pbr. ║ apie ką tik išgirstą, vos pasirodžiusį: Ans lig šil̃tą pasako Krtn. Dabar tos pačios dienos laikraštį atneša, lig šil̃tą Kal. 5. prk. nuoširdus, malonus, reiškiantis palankumą, draugiškus jausmus: Bet pasisveikinimas išėjo ne toks šiltas, kokio buvo tikėjęsis Krizas Šimonis I.Simon. Šil̃tas priėmimas NdŽ. Išėjome iš mokyklos, o mus dar lydėjo šiltas mokytojų balsas sp. Kunigas [Mackevičius] sutiko savo svečius su būdingu jam santūrumu, tačiau su nuoširdžia, šilta šypsena veide V.Myk-Put. Ji pastebėjo mane, pabandė nusišypsoti gerom šiltom akim V.Bub. Šil̃tas jausmas NdŽ. Man visados darosi liūdna matant, kaip žmonės, ilgus metus žengę greta, nesuranda vienas kitam šiltesnio žodžio rš. šiltaĩ adv.: Gana šiltai ir patraukliai romane pavaizduota Vinco Kapsuko veikla rš. Aš skaitau, pasirinkdamas tiktai geras, šiltai parašytas knygas Vaižg. 6. Blv, End, Plš prk. turtingas, pasiturintis; pršn. šaltas 13: Šiltà bobutė – turėj[o] aukso Drsk. Da man gana bus, da aš šil̃tas Str. Šateikių sodoj gyveno šiltas ūkinykas, vardu Tadeušas M.Valanč. Ir dvi naktis gieda [per laidotuves], kad šiltèsnis žmogus Dv. šiltaĩ adv. Plt: Tas sūnus už Tauragės šiltaĩ gyvena Kv. Ka žemes išdalijo jau, buvom šiltaĩ mes Vvr. 7. NdŽ geltonas, oranžinis ar raudonas; su geltonu, oranžiniu ar raudonu atspalviu (apie spalvas); pršn. šaltas 10: Ilgųjų bangų spalvas dailininkai vadina šiltomis V.Laš. Klevo lapai labai šiltomis spalvomis žavi rudenį rš. 8. Kv prk. girtas, nusigėręs: Buvo gerai šilti vyrai ir susimušo Šts. Senis vos laikos, šiltùtis Ds. Abu su Džiugu buvote šiltutėliai kaip virtiniai po pagalviu J.Avyž. 9. prk. geras, patogus, pelningas: Šiltà vietelė DŽ, NdŽ. Gausi tu tai, ką jis gavo: gerą vardą, šiltą vietą K.Bink. Mūsų ėdėjai sulindo į šiltàs vietas Grd. Duok lašinių gerą bryzą – gausi danguo šil̃tą vietą (Užgavėnių ubagų „giesmė“) Ub. 10. prk. geras, derlingas (apie žemę): Šiltója žemė Rk. ◊ ant šiltų̃ pėdų̃ tuoj pat, netrukus, įkandin: Atvesk jį ant šiltų pėdų Rk. Jegu neseki vagies ant šiltų̃ pėdų̃, paskum sunku ką bepadaryt Sb. bū́tų (bùs) šiltų̃ kruõpų (šil̃to pyrãgo, šiltõs dúonos su svíestu) sakoma juokais susirgusiam ar nujaučiant šermenis: Ė tu sergi, sergi ir nemiršti – bū́t šiltų̃ kruõpų LKKXIII136(Grv). Mes laukiam, kad bùs pyrãgo šil̃to – mirs Dgč. Mirk – būs šiltos duonos su sviestu Plt. dár lóva šiltà tebėrà apie neseniai mirusį: Reiks mesti [šmugeliuoti] rimtai, jei norėsiu vesti. Na, o be to... juk dar lova – kaip sakoma – šilta tebėra. Nepadoru būtų I.Simon. galvojè šil̃ta (kam) protas susimaišė: Ar tau galvõj šil̃ta, kad tu šitą mergą misli imt?! An. gývas šil̃tas apie ką darantį iš visų jėgų: Jeigu jai kas pernai taip ką būtų pasakęs, ji būtų nusiverkusi gyva šilta I.Simon. Nusilaksčiusi gyvà šiltà NmŽ. Gývas šil̃tas liektas numie (nenori judintis iš namų), i gana NmŽ. ir šil̃to, ir káršto visko, ir gera, ir bloga (patirti, matyti): Gyvendamas perleidi ir šil̃to, ir káršto KzR. iš šil̃to šiltañ apie greitą suvartojimą: Kap tu, kaiminkel, su pienu verties? – Iš šilto šiltan, rinkinių neturiu Prng. kaĩp šil̃tą vélnią ST316 labai maloniai (priimti): Priėmė kaĩ šil̃tą vélnią Sch112(B). kaĩp šiltà vìlna paklusnus, nuolankus: Atlupk, tai bus kàp šiltà vìlna Pv. Nė man nepaėstų: būtų kaip šilta vilna Žem. Būsi kaĩ šiltà vìlna, ka su šluota gerai pašventys NmŽ. Aš taũ padarysiu kaĩp šil̃tą vìlną Ktk. kaĩp šil̃tą vìlną 1. lengvai (nugalėti, įveikti): Suraitė kàp šil̃tą vìlną Prn. Staršinašvogeris, sūdžioms pakiš arba prigirdys, apdirbs tave kaip šiltą vilną Žem. Suvėlė kaip šiltą vilną LTR(Srd). Sudirbo mane kaĩp šil̃tą vìlną Skr. 2. labai rūpestingai (prižiūrėti): Daboju daboju kàp šil̃tą vìlną, ė tu tik gyva Str. neĩ (nė̃) šil̃tas, neĩ (nė̃) šáltas 1. neutralus: Vaikeli, niekur nesidėk: nė̃ šil̃tas, nė̃ šáltas būk Erž. 2. visai nerūpi: Neĩ jis man šil̃tas, neĩ jis man šáltas Srj. neĩ šil̃ta, neĩ spìrta jokio rezultato, visiškai neveikia: Išgėriau tų vaistų, i nieko man: neĩ šil̃ta, neĩ spìrta Bsg. neĩ (nė̃) šil̃ta, neĩ (nė̃) šálta (bálta) visai nerūpi, vis tiek: O kas man: nei šilta, nei šalta J.Jabl. Tegul baras, kieno dvaras, o man neĩ šálta, neĩ šil̃ta Slk. O Adomas lei ans i dirba: ne mun šil̃ta, ne mun šálta Trk. O munie nė̃ šil̃ta, nė̃ šálta Grdm. Pilei Jonas nei šilta, nei šalta, anot jos J.Paukš. Turėjo rodytis, jog jam jie nei šilta, nei balta Vaižg. neĩ šil̃to, neĩ šálto visiškai nieko (nesakyti): Nieko jam, nei šil̃to, nei šálto, nesakiau APhI92(A.Baran). šil̃tą ãlų gérti Sln bartis. šiltà dúona pripenė́ti išlepinti: Tai mano sūnus netikęs, šilta duona pripenėjęs tokį nemeigėlį Rod. šil̃tas (šiltaĩ) gývas pusgyvis: Tik ką šil̃tas gývas parvažiav[o] iš turgo, ažušalęs, ažustiręs Arm. Tep jį primušė, kad tiktai ko šiltą gyvą paleidė Tvr. Jau tu, vaikel, tik šil̃tas gývas, kiba tau niekas valgyt neduoda Nč. Aš labai verkiau ir tik šiltà gyvà likau LTR(Grv). Bobutė tik ką šiltà gyvà Ml. Ažusvaidė burokais, tik gyvà šiltà liko Dglš. Jau tėvukas nusenęs, jau vos šil̃tas gývas Prn. Jų karvės tik šil̃tos gývos Rdm. Čiut šiltà gyvà buvo [karvė], ale išejo an lauko ir atsigraužė (atsiganė) Rdš. Bitės silpnos – tik šil̃tos gývos Drsk. Tik šil̃tą gývą rado inlindusį barsuko olėn Lp. Vos šiltai gyvas Pš. Parvežė ją namo šiltaĩ gývą Alk. | Mano tie dantys vos tik šiltì gyvì (vos besilaiko) Švnč. [ir] šil̃to (šiltõs) ir šálto (šaltõs); [ir] šil̃ta ir šálta visko, visaip (būti, patirti, matyti): Gyvenime visaip būna: ir šilta, ir šalta, ir gera, ir bloga A.Vien. Šitas žmogus šil̃ta ir šálta matęs Kp. Esu i šil̃to, i šálto matęs Šauk. Mačiau jau aš ir šiltos, ir šaltos Sln. Aš esu matęs i šil̃to, i šálto par savo amželių Lkž. Parleidau i šil̃to, i šálto, i šiokio, i tokio Btg. šiltà kišẽnė pinigingas: Tas nevaikščioja pėsčias, katro kišẽnė šiltà Srv. šiltomìs pėdomìs tuojau pat, nedelsiant, iš karto: Aš da šiltõm pėdõm vagį nusivijau Mrj. [nė̃] šil̃to pláuko neturė́ti būti nė trupučio nesušilusiam: O kad Liudvika nė šilto plauko netura – dirbo ve! Grš. Šil̃to pláuko nėra turė́jęs nė dirbdamas, nė šokdamas KlK9,77(Šv). šiltà šiltõn apie netaupų, išlaidų: Par jį visa kas šiltà šiltõn Sld.

šiltas sinonimai

šiltas antonimai

šiltas junginiai

  • šiltas sportinis kostiumas
Ką reiškia žodis šiltaugnis? Visi terminai iš raidės Š.