pusgyvis reikšmė

Kas yra pusgyvis? 1 pùsgyvis sm. (1) NdŽ toks gyvūnų porūšis (augalų ir gyvūnų tarpinė grandis).
2 pùsgyvis, -ė adj. (1) K; H182, R, N 1. vos gyvas, leisgyvis: Pùsgyvis maž gyvasties teturia J. Persigando saulė ir visa apsiblausė, išvydusi asloje gulintį pusgyvį apsikruvinusį Janulį A.Vien. Blogs ir pùsgyvis velkies į baudžiavą mielą K.Donel. Vos pùsgyvis gulėjo Sch232. Taip aš gulėjau žemėj pusgyvis, kol patekėjo saulė J.Balč. Nastrai uždžiūsta, pùsgyviai kap tik parsitęsiam [iš kelionės] Mrc. Ėjo per upę, sulūžo ledas – led pùsgyvį parvežė Dkš. Pamatė pùsgyvį ... žmogų BM185. Vienas, da[r] pusgyvis žmogžudys jai tikt čiupt už kojos ir laiko BsPIII6. Šaln nuejo, pusgyvį palikę MP312. Vincukas lyg pusgyvis darbavosi laukuose Pč. ║ [i]rodantis ką nors turint maža gyvybės: