sandarus reikšmė
Kas yra sandarus? sandarùs, -ì adj. (4) DŽ1, Jrb, (3b) Nm, DŽ, Š, sañdarus, -i (1) Sv, Srv; M, Sut 1. esantis be jokio plyšelio, nepralaidus: Tvartai sañdarūs, suleisti rąstai – vėjis neparpučia J. Sandariuosè tvartuose gyvuliams nešalta Gs. Jūsų, bra, sandarì gryčia: pro niekur šaltis neina Kp. Sandari troba šilta, gerai įtaisyta Gr. Svirno sandaraũs būta J.Jabl. Kol buvo naujos, sañdarios durys, a dabar išvargusios, šaltis eina Erž. Nesandãrios durys: eina vėjas kaip per tvorą Grš. Avilys buvo nesandarùs, tai bitės neužtroško Vl. Sandarùs kambarys Pžrl. Sandaria siūle kniedijami rezervuarai rš. | Duobė turi būti sandari, t. y. iškasta nelaidaus molio žemėje sp. sandarù n.: Tep sandarù, kad uodas snapo neinkištų Kt. sandariaĩ adv., sañdariai J.Jabl; L: Ir duris sandariaĩ uždarė J.Jabl. Vežami bidonai turi būti sandariai uždaryti rš. Puodą sandariai uždaryk, kad pienas benešant neišsilaistytų Kltn. Kubilėlio viršelis sañdariai užsidarė, kvapas neišeis Kp. Čia langai sandariaĩ įdėti, vėjis nepučia, t. y. pritiktinai J. 2. pritampantis, pritinkantis, atitinkantis: Sandarus daiktas, žodis SD92. 3. vienaip manantis, sutinkantis su kuo: Vienaširdis, sandarus SD76. Sutinkąs, sandarus R114. Sandarūs ižguldymai visų ir vyresniųjų tėvų ir daktarų bažnyčios šviesiai rodžia DP468. Galima tikėtis sandarių ir visų vienokiai suprantamų pasekmių rš. 4. taupus, tvarkingas: Boba kaip erškėtis, ale sandarì Ktk. Visi būt bagoti, kad būt toki sañdarūs Trgn.